Działalność Komisji edukacji narodowej na Litwie w świetle "Gazet wileńskich"

LTLaikraščiai buvo naujas komunikacijos, kurios dalyviais buvo platūs visuomenės sluoksniai, būdas ir atliko svarbų vaidmenį Naujųjų laikų visuomenėje. Spausdintinių, kitaip nei privačių, laikraščių tikslas buvo viešosios nuomonės formavimas, todėl būtina jų funkcionavimo sąlyga buvo maksimali spaudos laisvė, kiek tai leido atitinkamos politinės aplinkybės. Kalbant apie Abiejų Tautų Respubliką galima suformuluoti teiginį, kad informacinio pobūdžio laikraščiai, panašiai kaip didaktiniai, literatūriniai, istoriniai ir ekonominiai leidiniai, turėjo palyginti didelę laisvę, o kartu buvo svarbus įrankis propaguoti karaliaus reformų programą. Tai rodo kad ir informavimo apie mus dominančios Edukacinės komisijos laimėjimus būdas ir kalba. Laikraščio redaktorių politiką lėmė tiek jų artimi ryšiai su valdovu, tiek jų priklausymas plačiai suprantamai reformų šalininkų aplinkai. Numanu, kad svarbus ir neatsitiktinis veiksnys buvo tai, jog šią aplinką sudarė tos pačios kartos atstovai (be to, dažniausiai priklausantys vienuolių ordinams), taip pat panašaus intelektualinio ir mokslinio lygio redaktoriai bei žurnalistai. Be to, verta pabrėžti, kad net iki Ketverių metų seimo ir Tado Kosciuškos sukilimo Abiejų Tautų Respublikoje nebuvo to meto Vakarų Europai būdingo reiškinio - spaudos, kurioje būtų pastebima opozicija valdančiajam elitui. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Švietimo reforma; Tautos edukacinė komisija; Vilniaus laikraščiai.