Teisės į privatumą, minties, sąžinės, religijos laisvę ir saviraišką užtikrinimo problemos Mindaugas Lankauskas, Matas Mulevičius, Salomėja Zaksaitė

• TI leidinių archyvas: studijos tekstas

• Lankauskas, Mindaugas
• Mulevičius, Matas
• Zaksaitė, Salomėja

LTMokslo studija „Teisės į privatumą, minties, sąžinės, religijos laisvę ir saviraišką užtikrinimo problemos“ yra tyrimo „Žmogaus teisės Lietuvoje“ dalis. Šioje mokslo studijoje analizuojama, kaip Lietuvoje teoriškai ir praktiškai užtikrinama teisė į privatumą, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę ir saviraišką. Konstatuotina, kad užtikrinant šias teises bei laisves, kyla įstatyminio, institucinio ir praktinio pobūdžio problemų. Sudėtingiausia užtikrinti privatumą vykdant operatyvinę veiklą, be to, žiniasklaidoje kartais viešinama informacija apie asmenų privatų gyvenimą. Kaip svarbios bei aktualios sritys paminėtinos privatumo apsaugos elektroninėje erdvėje bei neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo asmens privatumo gynimo bylose problemos. Minties, sąžinės ir religijos laisvės užtikrinimo srityje išskirti šie probleminiai aspektai: nelygiavertė tradicinių bei kitų religinių organizacijų padėtis, nevisiškas valstybės ir bažnyčios atskirumo principo įgyvendinimas; saviraiškos laisvės srityje – žurnalisto informacijos šaltinio apsaugos nuo atskleidimo neužtikrinimo ir baudžiamosios atsakomybės už asmens garbės ir orumo pažeidimus klausimai. Studijos pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos įstatymų leidėjui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisė į privatumą; Minties laisvė; Sąžinės laisvė; Religijos laisvė; Saviraiška; 2008-2012; Ekspertų nuomonė; Right to privacy; Freedom of thought; Freedom of conscience; Self expression; 2008-2012; Expert opinion.

ENOne of the main problems in ensuring right to privacy occurs when media abuse the freedom of information. Such abuse is conditioned, on the one hand, by the hyper commercialized media culture and, on the other hand, by the complex relationship of different concurring rights and freedoms. Public dissemination of information on private life instigates a conflict between the right to privacy and the freedom of information; thus, there is an ongoing need of finding the right balance between those different legal goods. Furthermore, the question of the violation of privacy requires taking into account certain evaluative criteria explicated by ECHR: legitimate public interest; public importance and the necessity in a democratic society. Lithuanian case law has developed the concept of privacy, but the practical defense of such right is aggravated due to the fact that usually the sums of non-pecuniary damages for privacy violations are relatively small (even for repeat offenses or offenses committed despite the person's request not to publish certain information). It is assumed that the courts should take greater account to the financial status of the offender. The right to privacy in the context of operational activities is hardly compatible with the fundamental principle of legal certainty. Therefore, the Law on operational activities is to be corrected: the differentiated rights of concrete authorities must be established; the operational measures (methods) must be directly linked with the crimes (which are to be investigated with the help of such methods).the relation between criminal procedure and operational activity must be defined more clearly; also the activity of undercover agents must be defined more precisely. Freedom of thought, conscience and religion is also not fully safeguarded in Lithuania inter alia for the following reasons: (1) there are certain differences in legal status of traditional and other (state recognized and unrecognized) confessions, resulting that the latter do not enjoy the same rights comparing to the former; (2) state and the Catholic Church in some cases are interfering into each other's areas, leading to the potential violation of the principle of separation between church and state. Basic challenges of freedom of expression cover the decreasing quality of media, abuse of hate speech in public areas etc. that has a negative impact on international human rights ratings. The exceptional cases of (conveying) the secrecy of the information’s source is not thoroughly regulated: the constitutional imperative allowing a court to require a journalist to identify his/her source only when all other measures are exhausted is still not fulfilled. There also should be a specific type of legal liability, if such (thus far – somewhat declarative) decision of the court is not carried out. It is also proposed to change the practice of the implementation of liability for personal honor and dignity by giving a priority to civil law measures (compensation and restitution) in comparison with the criminal law measures (punishment). Such practice would be in (better) conformity with the principle of ultima ratio. [From the publication]