Планы реформы системы образования в правление Августа III (согласно посольским инструкциям)

LTStanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikais įgyvendinant vieną iš Apšvietos reformų buvo įsteigta Edukacinė komisija. Tai buvo svarbus žingsnis reformuojant Abiejų Tautų Respublikos švietimo sistemą. Šią ir kitas reformas įgyvendino asmenys, savo politinę ir visuomeninę veiklą pradėję Augusto III valdymo laikais. Jie aktyviai dalyvavo Edukacinės komisijos kūrimo darbuose ir įgyvendino švietimo reformą, tarp jų paminėtini Ignotas Masalskis, Joakimas Chreptavičius ir kiti. Tiesa, Vetinų dinastijos karalių (Augusto II ir Augusto III) valdymas yra laikomas „pražiūrėtų reformų“ laikotarpiu. Tačiau būtent Augusto III laikais 1740 m. Varšuvoje buvo įsteigta vidurinė mokykla Collegium Nobilium (taip vadinama nuo 1741 m.), turėjusi parengti jaunąją bajorų kartą valstybės reformoms. Švietimo sistemos reformą palaikė „Familijos“ (Čartoriskių ir Poniatovskių grupuotė) lyderiai ir jų šalininkai bajorai. Tačiau, priešingai nei kitos valstybinės reformos, švietimo reforma nebuvo išsamiai parengta ir pateikta svarstyti pavietų seimeliams, todėl apie ją neužsimenama pasiuntinių instrukcijose. Manome, kad taip atsitiko dėl to, jog reformatoriai suprato, kad neįvykdžius pagrindinių reformų, pvz., finansų, neįmanoma įgyvendinti švietimo reformos. Tik jėzuitų ordino panaikinimas suteikė galimybę imtis ir šios reformos. [...] Augusto III valdymo laikais beveik visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietų bajorai prašė, kad Abiejų Tautų Respublikos seimas patvirtintų lėšas pijorų mokykloms ir Vilniaus akademijai. Be to, bajorai prašė patvirtinti lėšas ir kai kurioms jėzuitų kolegijoms. Tokiu būdu seimelių pasiuntinių instrukcijos rodo, kad bajorai jaunimo švietimą XVIII amžiaus studijos 2 laikė naudingu ir jiems rūpėjo, kad Seimas patvirtintų lėšas švietimui, sulygintų Krokuvos ir Vilniaus akademijų teises. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Seimelis; Seimas; Edukacinė komisija; Švietimas; Pijorai; Jėzuitai.