Prie tautos kultūros pamatų

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Prie tautos kultūros pamatų
Editors:
  • Lukšaitė, Ingė, sudarymas, parengė [edt, com]
  • Ikamaitė, Austėja, sudarymas, parengė [edt, com]
  • Daujotytė-Pakerienė, Viktorija, įvadas [aui]
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2014.
Pages:
622 p
Notes:
Bibliografija išnašose.
Contents:
Pratarmė — Meilė Lukšienė – lietuvių kultūrai ir literatūrai / Viktorija Daujotytė — Pirmas skyrius. Jonas Biliūnas: J. Biliūno raštų leidimai ir rankraščiai; Bibliografinės pastabos apie J. Biliūno grožinę ir literatūros kritikos kūrybą; Keli J. Biliūno estetinių pažiūrų bruožai; Biliūniškas šypsnys; „Liūdna pasaka“; Jono Biliūno laiškai; Baltasai šešėlis. 100-ąsias Jono Biliūno metines minint — Antras skyrius. Lietuvos kultūra ir jos kūrėjai. Lietuvos kultūros raidos klausimai: Inteligentijos sąvoka; Lietuvių inteligentijos kryptys XIX a. pirmojoje pusėje; Nacionalinės inteligentijos formavimosi bruožai XIX a. pirmojoje pusėje; Kultūrinės idėjos Vilniaus universitete XIX a. pradžioje; Bibliotekos Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusėje; Kultūros kūrėjai: Simonas Daukantas. Gyvenimas ir kūryba; Simonas Daukantas (1793–1864). Veiklos apžvalga; Simonas Daukantas. Kūrybos apžvalga; Aplinka, kurioje mokėsi S. Daukantas; Kai kurios Simono Daukanto bibliotekos pedagoginės knygos; Liudvikas Adomas Jucevičius; L. A. Jucevičiaus „Mokyti žemaičiai“ įvadas; Liudviko Adomo Jucevičiaus laiškai J. I. Kraševskiui; Liudviko Adomo Jucevičiaus laiškas čekų filologui Vaclavui Hankai; Simono Stanevičiaus recenzija ir Dionizo Poškos laiškas I. Loboikai (Iš A. Janulaičio archyvalijų); A. Kašarauskio rankraštis „Trets dvejets lakštų apie žemaičių niekniekius“ (Iš A. Janulaičio archyvalijų); „Birutės“ dainos autorius —Trečias skyrius. Lietuvos švietimo istorija. Lietuvos švietimo raida: Lietuvos švietimo istorinės raidos bruožai; Švietimo sistemos nacionalumo problema (Lietuvos situacija); Du nacionalinės mokyklos idėjos raidos tarpsniai ; Pradinės mokyklos socialinės paskirties klausimas Lietuvoje XIX a. pirmajame ketvirtyje; Mokytojų rengimas Lietuvoje feodalizmo krizės laikotarpiu ; Edukacinė komisija: Edukacinės komisijos (1773–1794) pedagoginė kryptis; Lietuvos edukacinė komisija (1797–180); Lietuvos edukacinės komisijos (1797–1802) veikla; Lietuvos edukacinės komisijos nuostatai (1797–1799); Iš pedagoginės minties istorijos: Kazimieras Kontrimas ir jo memorandumas dėl lietuvių kalbos (Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui); J. Adomaičio-Šerno švietimo kultūros raidoje vertinimas; Kajetonas Aleknavičius (Iš pedagoginės minties istorijos Lietuvoje);Pedagoginė mintis M. Karpavičiaus pamoksluose; Apie negirdėtą Vilniaus universiteto galvočių Steponą Jeronimą Perlaitį; A. Kašarauskio pastabos. XIX a. vidurys (Iš mūsų didaktinės minties istorijos) — Ketvirtas skyrius. Amžininkai: Augustinas Janulaitis ir literatūra; Besigalynėjant su baime; Putinui būtų 95 metai; Žmuidzinavičių pastogė (Dziedulis); Atidavusi save prisikėlimui; Marcelė Kubiliūtė — Pastabos apie tekstų parengimą spaudai — Santrumpos — Vardų rodyklė — Vietovardžių rodyklė.
Summary / Abstract:

LTŠios knygos leidyba yra valstybinės programos „100-osios Meilės Lukšienės gimimo metinės – UNESCO minima sukaktis“ dalis. Knygai atrinkti M. Lukšienės parašyti kultūros istorijos ir siauresne prasme jos sričių – literatūros ir švietimo istorijos – straipsniai bei studijos. Mokslininkės gyvenimo kūrybos aruodą sudaro ir plačias temas apimančios knygos, ir gausybė straipsnių ir studijų, kuriose ryškėjo jos rūpinimasis lietuvių kultūros raida ir siekis ją pažinti. Skaitytojai jau galėjo įsigilinti į jos knygas „Jono Biliūno kūryba“ (Vilnius, 1956), „Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje“ (Kaunas, 1970), „Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje: XVIII a. antroji – XIX a. pirmoji pusė“ (Vilnius, 1985), „Laiko prasmės“ (kartu su bendraautore Julija Janulaityte-Biliūniene-Matjošaitiene, Vilnius, 2004); švietimo reformos pagrindu buvusieji tekstai yra paskelbti leidinyje „Jungtys“ (sudarė Ramutė Bruzgelevičienė, Vilnius, 2000, antras leidimas 2013). Ji buvo ne vienos kolektyvinės monografijos ar sintezės bendraautorė. Per ilgą laiką ir nenuilstamai dirbdama mokslo tiriamąjį darbą ji iškėlė daug XVIII a. antrosios pusės ir XIX a. pirmosios pusės asmenybių, užčiuopė kultūros raidos kryptis ir naujai besiformuojančius reiškinius. Vieni darbai gulė į skelbiamų XIX a. kultūros kūrėjų tekstų įvadus, kiti buvo parašyti kultūrinei spaudai, treti parengti mokslo straipsnių rinkiniams.Visuose tuose darbuose ryški pagrindinė tyrimų kryptis – esminis viso mokslininkės gyvenimo siekis – pažinti lietuvių moderniosios tautinės kultūros reiškinius, užčiuopti tos kultūros pradines versmes, surasti jas pirminiuose šaltiniuose, atskleisti Lietuvos kultūros kūrėjų, rašiusių lenkų ir lietuvių kalba, kultūrines orientacijas, pajusti, kaip jie suvokė lietuvių kultūros vietą, statusą, galimybes, kaip jie įsivaizdavo lietuvių kultūros ateities pavidalus, į ką ji turėtų remtis; apibūdinti kūrėjų santykį su lietuvių kultūra: kaip jie vertino tautinių kultūrų situaciją XVIII a. paskutiniame ketvirtyje ir XIX a. pirmojoje pusėje, ar jautė jie lenkų ir lietuvių kultūrų perspektyvų kryžkelę. Mokslininkė siekė atskleisti asmenybių pasirinkimus ir kartu motyvus, jų mąstysenos pasaulį, kuriame ryškėjo įžvalgos, kada kyla ir ar kyla reikalas rinktis tarp kultūrinių orientacijų arba toliau žengti jau praėjusiais amžiais pramintu keliu. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Meilė Lukšienė; Literatūros istorija; Švietimo istorija; Meilė Lukšienė; History of Literature; History of Education.

ISBN:
9789986036708
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/57643
Updated:
2020-07-23 15:52:50
Metrics:
Views: 84    Downloads: 18
Export: