Parlamentarizmo ir politinės kultūros problemos Lietuvoje 1920-1926 metais

LTStraipsnio autorius tarpukario Lietuvos vidinės politikos raidą ir parlamentarizmo genezę sieja su bendra politine Europos situacija bei politinėmis srovėmis. XX a. pradžioje įžvelgiami pozityvūs pokyčiai Europos politinės minties raidoje. Šiuolaikinė Europos politinė mintis su bendromis europinėmis politinėmis vertybėmis priešakyje tiesiogiai veikė Lietuvą. 1918 m. vasario 16 d.paskelbtame Lietuvos nepriklausomybės akte buvo skelbiamos dvi pagrindinės ir fundamentalios būsimos valstybės politinės vertybės – demokratija ir parlamentarizmas. Tai pamatiniai Europos parlamentarizmo principai. Šie principai buvo de jure įtvirtinti 1922 m. paskelbtoje Lietuvos konstitucijoje. Tiesa, Lietuvos visuomenė nebuvo pasirengusi tokiam staigiam ir kokybiškai aukštam politinės kultūros šuoliui. Nepaisant greitų socio-ekonominių reformų ir bendro politinio progreso ilgus metus šalyje išliko daugybė politinių problemų. Jas sąlygojo tiek vidaus tiek išorės veiksniai. Visų pirma, reikia pažymėti, kad XX a. pradžioje Lietuvos valstybė iš esmės kūrėsi nuo nulio su minimaliai intelektualiniai ir struktūriniais resursais. Itin nedėkinga buvo etnopolitinė situacija, komplikuotas santykis su Abiejų Tautų Respublikos politinės tradicijos bei istorinės savimonės paveldu. Antras svarbus veiksnys buvo tai, kad politinė valstybės hegemonijoje dominavo tautinė lietuvių inteligentija, kuri nors buvo gimusi Lietuvoje, bet išsilavinimą įgijusi carinės Rusijos universitetuose, kuriuose ideologinė linija buvo pagrįsta kovingu tautiškumu kiek atmieštu socialiniu radikalizmu ar katalikišku konservatyvizmu.Reikšminiai žodžiai: Politinė kultūra; Konstitucija; Parlamentarizmas.

ENThe author of the article relates the internal political development and the genesis of parliamentarianism in Lithuania to the general political situation and political trends in Europe. In the beginning of the 20th century the European political thought underwent some positive changes. A modern Western political thought and common European political values had direct effect on Lithuania. In the Independence Act announced by the Lithuanian Council on 16 February 1918 democracy and parliamentarianism were proclaimed the two ultimate and fundamental political values of the would-be state. These principles were de jure established by the Constitution of Lithuania adopted in 1922. However the Lithuanian society was not prepared for such a sudden high leap of the political culture. Despite of fast social-economic reforms and obvious political progress the Lithuanian political culture retained many problems for a number of years. They were influenced both by internal and external factors. First, in the beginning of the 20th century the Lithuanian state was forming from zero with minimal intellectual and structural resources. The ethno political situation was especially unfavourable and burdened by the heritage of political traditions and historical consciousness of the Republic of the Two Nations. The second important factor was that the dominating national Lithuanian intellectual elite with the baggage from the tsarist Russia were under influence of pugnacious nationalism diluted with social radicalism or Catholic conservatism.