LTGlobaliose maisto sistemose vis labiau pabrėžiama lokalumo reikšmė, todėl šiuo straipsniu norima prisijungti prie diskusijos, apimančios žemės ūkį, maisto sistemas ir ekolokalizaciją. Straipsnyje apsiribojama klausimais, liečiančiais ekolokalizacijos apraiškas žemės ūkyje ir susijusioje veikloje. Žemės ūkis, kaip ir energetika ar konstrukcinių medžiagų gamyba, yra vienas iš sektorių, kurie yra tinkami ekolokalizacijos procesui pradėti, nes didele apimtimi tiekia kasdienio vartojimo prekes. Žemės ūkio produktai gali būti siunčiami į lokalias maisto gamybos sistemas arba panaudojami alternatyviai. Naudojant alternatyviai, sumažėja jų gabenimo atstumai, o vietinė rinka papildoma vietinės kilmės importinių produktų pakaitalais, tokiais kaip biokuras, bioplastikai, biomedžiagos ir panašiai. Straipsnyje pristatoma ekolokalizacijos koncepcija ir apžvelgiami įvairūs požiūriai į ją. Remiantis ekolokalizacijos tyrėjų teiginiais, glaustai apibūdinami ekolokalizacijos ypatumai ir atskleidžiamos jos apraiškos Lietuvos žemės ūkyje. Kaip pagrindinės ekolokalizacijos apraiškos Lietuvos žemės ūkyje įvardijamas vietinis ūkininkavimas ir trumposios maisto grandinės bei žemės ūkio produktų alternatyvus panaudojimas, gaminant biodegalus ir kitas biomedžiagas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekologizacija; Ekolokalizacija; Lokalios ekonomikos; Žemės ūkio produktai; Žemės ūkio produktų alternatyvus panaudojimas; Žemės ūkis; Agricultural products; Agriculture; Alternative use of agricultural products; Eco-localization; Local economics; Local economies.