Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės reikšmė reglamentuojant ir aiškinant nacionalinėje teisėje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba

LTLietuva yra kelių tarptautinių konvencijų dėl korupcijos (prie kurios priskiriamas ir piktnaudžiavimas tarnyba) dalyvė. Visi aptariami tarptautiniai dokumentai nuosekliai remia plačią „kyšio“ sampratą kaip bet kurios rūšies nepagrįstą naudą. Pažymėtina, kad ES teisės aktuose būdvardis „nepagrįsta“ ar pan. kriminalizacijos srities neriboja. Naujojo Lietuvos BK 225–227 straipsniuose tiesiog minimas „kyšis“, nepateikiant jokių šios sampratos paaiškinimų. Tačiau istorinė analizė rodo, kad „kyšio“ samprata liko nepasikeitusi. Todėl BK 225 ir 226 straipsniai yra nepakankami tam, kad būtų įvykdyti Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai dėl kyšininkavimo ir tarpininko kyšininkavimo kriminalizavimo. BK 228 straipsnis, numatantis atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba, negali užpildyti spragų, kurias paliko minėti straipsniai. Pagal naująjį BK šis nusikaltimas neapima atvejų, susijusių su valstybės tarnautojo turimos įtakos panaudojimu siekiant sutarpininkauti tarp kyšio davėjo ir kompetentingo valstybės tarnautojo. Kaimyninių valstybių patirtis ir tendencijos, atsispindinčios naujoje JT Konvencijoje prieš korupciją, skatina išplėsti „kyšio“ sampratą numatant Baudžiamajame kodekse atitinkamą „kyšio“ apibrėžimą. Kitoks sprendimas pareikalautų pakeisti net kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius ir būtų susijęs su ženkliomis juridinės technikos problemomis. Taigi siūloma nedelsiant papildyti BK 230 str. „kyšio“ apibrėžimu ir išdėstyti BK 226 str. naująja redakcija. [Iš leidinio]

ENLithuania is a party to several international anti-corruption conventions (which encompass misfeasance). All the international documents discussed consistently support a broad understanding of bribery as any type of unjustified gain. It is noteworthy that the adjective “unjustified” etc. in the EU legislation does not limit the area of criminalisation. Articles 225-227 of the new Criminal Code of Lithuania simply mention bribery without providing any explanation of this term. However, historical analysis shows that the concept of bribery remains unchanged. Therefore, Articles 225 and 226 of the Criminal Code are insufficient for the implementation of Lithuania’s international obligations regarding the criminalisation of bribery or intermediary bribery. Article 228 of the Criminal Code, which sets liability for misfeasance, cannot cover the gaps left by the previously mentioned articles. According to the new Criminal Code, this crime does not include cases related to the official’s use of authority in order to intermediate between the briber and a competent official. The experience of the neighbouring states and the trends reflected in the new UN Convention Against Corruption encourage an expansion of the concept of bribery by specifying an appropriate definition of bribery in the Criminal Code. An alternative solution would require changing several articles of the Criminal Code and entail substantial problems of juridical technique. Therefore, it is suggested that Article 230 of the Criminal Code is immediately supplemented with a definition of bribery and Article 226 of the Criminal Code is revised.