"Radijuj ir televizijoj gal net vilnietiškai jie kalba". Sakytinės žiniasklaidos ir Vilniaus kalbos nekirčiuotų kintamųjų

LTStraipsnyje keliami klausimai, kiek spontaniškoje sakytinėje žiniasklaidoje vartojami nekirčiuotų kintamųjų /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ ir /a:/ variantai kiekybiniais ir kokybiniais požymiais skiriasi nuo spontaniškos Vilniaus kalbos, kaip šių kintamųjų variantai išsidėsto spektre, ar kalbėtojo tipas (jo kalbinis pasirengimas) turi įtakos variantų trukmei ir įtempimui. Prie tyrimo išvadų prieinama garsų analizės programa PRAAT atliekant akustinę analizę. Tyrimo informantai – šeši vilniečiai ir šeši radijo bei TV laidų vedėjai. Vilniečiai atrinkti tikslinės atrankos būdu iš bazėje „Kalba Vilnius“ esančių interviu, laidų vedėjai – iš reprezentatyvaus Sakytinės žiniasklaidos tekstyno. Tiriamąją medžiagą sudaro 840 nekirčiuotų kintamųjų /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ ir /a:/ variantų, po lygiai atrinktų iš kiekvieno kalbėtojo spontaniško pokalbio. Tyrimas atskleidė, kad spontaniškoje laidų vedėjų kalboje vartojami nekirčiuotų kintamųjų /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ ir /a:/ variantai kiekybiniais ir kokybiniais požymiais itin panašūs į spontaniškai kalbančių vilniečių. Tai leidžia pagrįstai kelti prielaidą, kad prestižiniame viešajame diskurse (sakytinėje žiniasklaidoje) Vilniaus kalba yra įsitvirtinusi labiau nei kodifikuotoji bendrinė kalba, todėl Vilniaus kalba mūsų kalbinėje bendruomenėje gali funkcionuoti kaip pavyzdinės tarties modelis, taigi stiprinti Vilniaus kalbos vaidmenį viešajame diskurse ir tuo pat metu silpninti standartizavimo ideologijos pozicijas. Tyrimas patvirtino, kad Vilniaus kalbai tradiciškai priskiriamos fonetinės ypatybės standartizavimo ideologų yra klaidingai asocijuojamos vien su privačiu diskursu ir žemo socialinio statuso kalbėtojais – vartojamos sakytinėje žiniasklaidoje, šios ypatybės neišvengiamai įgauna aukščiausią vertę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Instrumentinis kiekybinių ir kokybinių požymių matavimas; Nekirčiuotų kintamųjų variantai; Sakytinė žiniasklaida; Sociolingvistika; Spontaniška kalba; Vilniaus kalba; Instrumental measurement of quantitative and qualitative features; Sociolinguistics; Spoken media; Spontaneous speech; Variants of unstressed variables; Vilnius speech.

ENThe paper focuses on the quantitative and qualitative features of the variants of unstressed variables /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ and /a:/ in spontaneous broadcast media as compared with spontaneous Vilnius speech. The research also explores how the variants of the variables are located on the spectrum, whether the speaker’s type (his linguistic education) has any impact on the length and tenseness of the variants. The research was conducted using for acoustic analysis the sound analysis program PRAAT. The informants were six Vilnius city dwellers and six radio and TV hosts. The data of the Vilnius city dwellers’ speech drew on targeted sampling from the database “Vilnius speaking”. The hosts were chosen from a representative Corpus of Broadcast Media. The empirical data consists of 840 variants of unstressed variables /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ and /a:/, equally selected from each speaker’s spontaneous speech. The survey has revealed that the quantitative and qualitative features of the variants of unstressed variables /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ and /a:/ used in the hostsʼ spontaneous speech are very similar to those used by spontaneously speaking Vilnius city dwellers. This leads to a conclusion that Vilnius speech is more firmly entrenched in the prestigious public discourse (broadcast media) than the codified standard language. In our speech community Vilnius speech may function as a model of exemplary pronunciation, thus strengthening the role of Vilnius speech in public discourse and at the same time weakening the positions of standardisation ideology. The investigation has confirmed that phonetic features traditionally assigned to Vilnius speech are erroneously associated only with private discourse and speakers of low social status; however, these features inevitably gain their highest value when used in broadcast media. [From the publication]