LTŠiame darbe tiriamos alkoholio prevencijai skirtos socialinės reklamos. Darbe daroma prielaida, kad socialinės reklamos veikia adresatą ir kalbinėmis, ir vaizdinėmis priemonėmis. Šio darbo tikslas – nustatyti, kokios poveikio priemonės dominuoja ir yra veiksmingiausios žalingų įpročių prevencijai skirtose socialinėse reklamose. Šiam tikslui pasiekti derinami semiotinis analizės metodas ir kokybinis tikslinių adresatų interviu. Semiotiniu analizės metodu siekiama nustatyti socialinėse reklamose pasirenkamas vaizdines ir žodines poveikio priemones, kokybiniu interviu – įvertinti jų paveikumą. Apibendrinant rezultatus galima teigti, kad jaunimui skirtose reklamose dažnai vaizduojami Lietuvoje žinomi žmonės, o reklamos tekstas reiškiamas „jų lūpomis“. Tokiuose tekstuose dominuoja draugiškų santykių tarp adresanto ir adresato demonstravimas, dėl to dažnas asmeninių įvardžių aš, mano, tu, tavo vartojimas – tai respondentų įvertinta teigiamai. Vyresnio amžiaus žmonėms skirtose reklamose dažnas mirties akcentavimas, reiškiamas juodos ir baltos spalvų priešprieša. Toks spalvų pasirinkimas kuria nykią atmosferą ir yra palankus įtaigai pasiekti. Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms skirtose reklamose būdingi trumpi šūkiai, leidžiantys adresatui susikoncentruoti į esminius reklamos dalykus. Šūkiai dažnai yra beasmeniai, taip atsiribojama nuo adresato – tai respondentų vertinama teigiamai. Numanomiesiems adresatams skirtose reklamose dominuoja ryškios spalvos, dažniausiai blaškančios adresatų dėmesį ir trukdančios suvokti reklamos prasmę. Dažnas liepiamosios nuosakos vienaskaitos antrojo asmens vartojimas, rodantis adresanto solidarumą su adresatu – ši priemonė respondentams atrodė nepaveiki. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Adresatai; Galios demonstravimas; Lingvistinė pragmatika; Socialinė reklama; Solidarumas; Tarpasmeninė funkcija; Vaizdažodinis tekstas; Addressee; Demonstration of power; Interpersonal function; Pragmatic linguistics; Social advertising; Solidarity.
ENThis paper analyses anti-alcohol social advertisements. Assuming that in social advertising both linguistic and visual means of persuasion are used to provoke the addressee’s reaction, the author aims at determining the most dominating and effective linguistic and non-linguistic means of persuasion employed in social advertising. The methods of semiotic analysis and the qualitative target addressees’ interview are combined to achieve this aim. The semiotic analysis is used to determine visual and verbal means of persuasion used in social advertisements, while the qualitative interview is employed to assess their suggestibility. The results suggest that different persuasion techniques are targeted at different age groups. Advertising aimed at young people often portrays famous people of Lithuania. The text of such advertisements is usually written as friendly advice based on the author’s personal experience. The demonstration of solidarity is considered to be an effective technique; therefore, the personal pronouns I, my, you, your are common. In the advertisements aimed at seniors it is common to emphasise death, which is usually expressed by contrasting black and white. Such choice of colours creates a frustrating and inhospitable atmosphere and is effective in reaching persuasion. Slogans are usually short, which allows the addressee to concentrate on the essential elements of the advertisement. In addition, slogans are often impersonal, which creates some distance from the addressee. This sanction has been positively evaluated by the respondents. In advertisements, which intend to affect a large number of the population, the implicit addressee, usually bright colours prevail; however, this sanction disturbs the addressees. [From the publication]