Didmiestis ir sostinė "geriausios lietuvių kalbos" percepcijose

LTStraipsnyje analizuojamas socialinių ir ideologinių veiksnių (miesto, sostinės, oficialiosios bendrinės kalbos ideologijos) poveikis lietuvių kalbos bendruomenėje galiojančiai geriausios kalbos sampratai. Tyrimo pagrindas – įvairiapusišku metodų kompleksu su įvairiomis tikslinėmis informantų grupėmis gauti Vilniaus kalbos ir kalbėtojų metalingvistiniai vertinimai. Reguliariai pasikartojantys ir stereotipiški kalbos vartotojų vaizdiniai leidžia teigti, kad lietuvių kalbos bendruomenėje geriausios lietuvių idėją neabejotinai veikia asociacija su didžiausiu ir aukščiausio statuso Lietuvos miestu Vilniumi. Struktūrinės Vilniaus kalbos ypatybės, į kurias orientuota normatyvinė lietuvių kalbos paradigma, nevaidina lemiamo vaidmens kalbantiesiems Vilniaus kalba priskirti prestižines socialines savybes, o pačiai kalbai kategorizuoti kaip lietuvių kalbos standartui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos nuostatos; Kalbos standartas; Metalingvistinis diskursas; Socialinė vertė; Vilniaus kalba; Language attitudes; Language standard; Metalinguistic discource; Social values; Vilnius speech.

ENIn the article, the impact of social and ideological factors (city, capital, ideology of the official literary language) to the concept of the best language in community is analysed. The research is based on the metalinguistic evaluations of Vilnius language and speakers received from various target groups of informants by versatile complex of methods. Regularly repetitive and stereotypical images of language users allow stating that, in the community of Lithuanian language, the association with the biggest and the highest status city of Vilnius influences Lithuanian idea the best. Structural Vilnius language peculiarities, to which normative Lithuanian language paradigm is oriented, do not play decisive role in the assignment of social features to people, who talk in Vilnius language but categorises the language itself as standard of Lithuanian language.