LTStraipsnyje autorius svarsto, ar esama neotribalizmo apraiškų Lietuvoje? Kai kurie Lietuvos autoriai neotribalizmo skatinimo apraiškas įžvelgia „Žiemgalos“ draugijos veikloje. Autorius laikosi nuomonės, kad gryna forma tokių reiškinių nėra, tad ir neotribalizmo kaip reiškinio konstatavimas čia yra pritemptas. Nors šiaurės vakarų aukštaičiai pagal tam tikrus atsekamus požymius yra patyrę senovės žiemgalių, išnykusių viduramžiais, įtaką, dabartiniai Žiemgalos regiono gyventojai save laiko aukštaičių tarme kalbančiais lietuviais. Žiemgalos ir žiemgalių klausimas šiandien aktualinamas tik kaip senovėje čia gyvenusios genties istorijos ir kultūros gerbimas, tyrinėjimas, archeologinio paveldo vertės pripažinimas ir tos vertės apmąstymas. „Žiemgalos“ draugija ir pavieniai jos nariai veikia kaip jaučiantys priedermę ir turintys moralinę teisę savo gimtojo krašto istoriją gerbti, žiemgalių kultūrinį paveldą vertinti ir propaguoti, saugoti jų kultūros ženklus. „Žiemgalos“ draugija, skirtingai negu kai kurios kitos panašios draugijos Lietuvoje, nekelia reikalavimų žymėti senovės Žiemgalos etnografines ribas, ir tuo naudojantis pradėti šalies administraciniame centre kelti bylą dėl jų savivaldos regionų sukūrimo. Kartu autorius mano, kad senovės žiemgalių kultūros paveldo palikimas nesukuria jokių prielaidų šios Lietuvos dalies aukštaičiams vadintis nei žiemgaliais, nei „žiemgalininkais“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žiemgala; Tapatumo kūrimas; Semigallia; Creation od identity.
ENThe article discusses are there any manifestations of neotribalism in Lithuania. Some of the Lithuanian authors see manifestations of incentive of neotribalism in the activity of association “Žiemgala” (Semegallia). The author thinks that there are no such phenomena which would have all features of neotribalism, therefore, the statement of neotribalism as a phenomenon is appropriate just in few aspects. Current residents of Semegallia believe themselves to be Lithuanians who speak Upper Lithuanian dialect though north-western Upper Lithuanians had experienced the impact of ancient Semegallians, extinct in the Middle Ages. The problem of Semegallia and Semegallians recently is up-to-dated just as homage and research of the history and culture of the ancient tribe which lived here, as well as the recognition of the archaeological heritage value and the contemplation of this value. The association “Žiemgala” and individual members of it act like if they are under the obligation to respect the history of the native land, to appreciate and propagate the cultural heritage of the Semegallians, to protect the cultural symbols of this tribe. They feel like they have moral right for that. The association “Žiemgala” does not raise the claims to mark the ethnographic borderlines of ancient Semegallia, and under this to start to bring a suit for the composition of their autonomy regions in the country’s administrative centre. Moreover, the author believes that cultural heritage of ancient Semegallians does not generate any assumptions for the Upper Lithuanians in this part of the country to be called neither Semegallians, nor žiemgalinikai.