LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos baudžiamoji politika ir jos poveikis pataisos įstaigų veiklai. Problema nagrinėjama istoriniu aspektu, pateikiama statistinių, su nusikalstamumu bei įkalintais asmenimis susijusi tiek Lietuvos duomenų analizė, tiek ir Europos valstybių kai kurių duomenų lyginamoji analizė. Taip pat pateikiama prognostinė kai kurių su valstybės baudžiamąja politika susijusių duomenų analizė. Nemažai Lietuvos mokslininkų savo darbuose atkreipė dėmesį į per griežtą baudimą, retai taikomas alternatyvias laisvės atėmimo bausmes, kai kurių alternatyvių bausmių taikymui reikalingos infrastruktūros nebuvimą. Šiuo metu Lietuvoje nėra suformuotos kompleksinės, įvairioms teisėsaugos institucijoms bendros strategijos, nederinami veiksmai ir nevykdoma bendra, į kitas Europos Sąjungos valstybes orientuota baudžiamoji politika. Kiekviena institucija dirba pagal savo planus (teismai baudžia laisvės atėmimu neatsižvelgdami į situaciją ir būtinumą, Teisingumo ministerija planuoja naujų, talpesnių įkalinimo įstaigų statybą ir t. t.), neformuojant baudžiamosios politikos, nukreiptos į nuteistųjų laisvės atėmimu skaičiaus mažinimą, o tokių asmenų skaičius Lietuvoje apie du kartus viršija ES vidurkį. Šis straipsnis yra dalis platesnio tyrimo ir jis bus plėtojamas tolimesniuose etapuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji politika; Bausmė; Nusikaltimas; Pataisos įstaigos; Reforma; Correctional institutions; Crime; Criminal policy; Penalty; Reform.