Sovietų valdžios antireliginė politika Lietuvoje ir Kryžių kalnas

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTSovietmečiu kova prieš religiją buvo suvokiama ne tik kaip ideologinių nuostatų įgyvendinimas, bet ir kaip priemonė sovietų režimui įsitvirtinti okupuotuose kraštuose. Per pirmąjį okupacijos dešimtmetį Lietuvoje antireliginė propaganda dar nebuvo labai aktyvi. Tačiau 1958 m. ji pastebimai sustiprėjo ir vėliau buvo pavadinta „buldozeriniu ateizmu”. Valdžios veiksmai pirmiausia buvo nukreipti prieš tikinčiųjų lankomas šventas vietas. Šiame straipsnyje tiriama, kaip sovietų valdžia bandė sunaikinti vieną iš tokių vietų – Kryžių kalną ir kokių pasekmių tai turėjo. Daugiausia remiamasi sovietų valdžios dokumentais. Pagal 1958 m. lapkričio 28 d. priimtą SSKP CK Prezidiumo nutarimą partiniai organai įpareigoti per trumpą laiką uždaryti tikinčiųjų lankomas šventas vietas. 1959 m. balandžio 20 d. Lietuvos KP CK priėmė analogišką nutarimą dėl šventųjų vietų Lietuvoje lankymo sustabdymo. Nepavykus to padaryti, 1961 m. imtasi prievartos. Kryžių kalnas tapo pirmuoju sovietinės Lietuvos valdžios taikiniu, nes buvo nuolat lankomas dėl religinių ir tautinių aspiracijų. 1961 m. sausio 12 d. kalne uždraustos savavališkos statybos, taip pat ir kryžių statymas. Tų pačių metų balandžio 5 d. įvykdyta kryžių likvidavimo operacija. Tai sukrėtė visos Lietuvos tikinčiuosius, bet nesustabdė kryžių statymo. Antrą kartą sovietų valdžia nuniokojo Kryžių kalną 1973 m. balandžio pabaigoje. Tačiau tikintieji ir toliau statė kryžius. Matydama, kad prieš kalną nukreipti veiksmai tik didina jo populiarumą, sovietų valdžia aštunto dešimtmečio pabaigoje nustojo aktyviai priešintis kryžių statymui.Reikšminiai žodžiai: Antireliginė politika; Antireliginė politika, sovietinis režimas, Kryžių kalnas, Šiluva, Žemaičių Kalvarija; Kryžių kalnas; Sovietinis režimas; Sovietinė ideologija; Antireligiaus policy; Hill of Crosses'; Lithuania; Soviet ideology; Soviet regime; The Antireligious Policy, the Soviet Regime, The Hill of Crosses, Shiluva, Zhemaiciu Kalvarija.

ENDuring the Soviet times, the fight against religion was perceived not only as a realisation of ideological provisions but also as a tool for Soviet Regime to consolidate in the occupied regions. During the first occupational decade in Lithuania, the antireligious propaganda was not very active. However, in 1958, it considerably intensified and later was called "bulldozer atheism". The actions of government were, firstly, directed against sacred places, visited by congregation. In this article, it is analysed, how the Soviet government tried to destroy one of these places – the Hill of the Crosses and what were the consequences. Mainly, it is based on the documents of the Soviet government. Referring to the decision of SSKP CK Presidium on November 28, 1958, the party organs are obligated to close the sacred places, visited by congregation, in short time. On April 20, 1959, Lithuanian KP CK made analogic decision, considering stopping the visiting of sacred places in Lithuania. When failed to do that, in 1961, the violence took place. The Hill of the Crosses became the first target of the Soviet government of Lithuania because it was constantly visited, regarding religious and national aspirations. On January 12, 1961, arbitrary constructions and building of crosses on the hill were prohibited. In the same year on April 5, the operation of liquidation of the crosses was carried out. It shocked all congregation of Lithuania but did not stop the building of crosses. In 1973, in the end of April, was the second time when the Soviet government ravaged the Hill of Crosses. However, the congregation continued to build crosses. In the end of eight decade, Soviet government stopped actively resisting the building of crosses as they thought that the popularity of the hill is increased because of the actions against it.