Lietuvos ir JAV lietuviai verslininkai 1930-1940 metais

LTDalis JAV lietuvių prekybininkų ketino, o kai kurie (V. M. Stulpinas, J. J. Romanas, J. Ambraziejus, J. Rakštis ir kt.) ir bandė užmegzti verslo ryšius su Lietuvos gamintojais. Lietuvos atstovai JAV dėjo pastangas, ypač kriziniais 1929–1932 m., telkti verslininkus ir veiksmingiau išnaudoti JAV lietuvių rinką lietuviškoms prekėms. 4-ame dešimtmetyje atsirado kelios nedidelės JAV lietuvių verslininkų importo organizacijos Čikagoje ir Niujorke. Tačiau jos taip ir netapo tarpininkėmis tarp JAV lietuvių rinkos ir Lietuvos gamintojų, nes jų galimybės sutelkti didelį kapitalą stambiems lietuviškų prekių užsakymams buvo per mažos. Be to, JAV lietuvių prekybininkų entuziazmą slopino ne tik Lietuvos gamintojų menkas domėjimasis JAV rinka, bet ir tai, kad lietuviškos prekės buvo nepritaikytos JAV rinkai. Pelną mažino milžiniški atstumai ir Lietuvos gamintojų pageidaujamos didelės lietuviškų produktų kainos. Užsimezgę JAV lietuvių verslininkų ir Lietuvos gamintojų prekybiniai ryšiai (nors ir labai silpni) buvo tam tikras pasiruošimas platesnei veiklai. Antrasis pasaulinis karas ir jo pasekmes visiškai palaidojo lietuvių viltis ir sunkiai atsiradusias prekybinių santykių užuomazgas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Amerikos lietuviai verslininkai; Prekyba; Eksportas; Importas; Prekybos rūmai; American Lithuanian businessmen; Trade; Export; Import; Lithuanian Trade Centre.

ENA part of Lithuanian businessmen from the USA intended and some (V. M. Stulpinas, J. J. Romanas, J. Ambraziejus, J. Rakštis, etc.) even tried to establish business connections with manufacturers from Lithuania. Representatives of Lithuania exerted efforts in the US, especially in the critical years of 1929–1932, to recruit businessmen in order to make use of ethnic Lithuanian Americans as a market for Lithuanian goods. In the 30’s several small import organizations of Lithuanian businessmen of the USA appeared in Chicago and New York. However, they did not manage to become intermediaries between the market of ethnic Lithuanian Americans and manufacturers of Lithuania, because their capabilities to collect big sums of money for large quantities of Lithuanian goods were insufficient. In addition, the enthusiasm of ethnic Lithuanian consumers in the USA was suppressed not only by low interest of Lithuanian manufacturers in the American market but also by the fact that Lithuanian goods were not adopted for the American market. The profit was reduced by huge distances and high price of Lithuanian goods quoted by Lithuanian manufacturers. Established commercial contacts (although rather weak) of ethnic Lithuanian Americans and manufacturers from Lithuania were a certain preparation for a broader activity. The Second World War and consequences thereof buried hopes of Lithuanians that had been provided by the initial commercial contacts, which were so hard to establish.