Jonas Aistis ir Paulis Verlaine'as: "Kito balso melodija"

LTNe vienas lietuvių literatūros tyrinėtojas (V. Kubilius, N. Kašelionienė, R. Tūtlytė ir kt.), analizavęs Jono Aisčio poeziją, užsiminė apie prancūzų kultūros lauką. Literatūrinio kalbėjimo žavesys, stiliaus ir formos elegancija, muzikinės sugestijos siekimas, jausmo kultūra buvo atpažinti kaip galimi prancūzų lektūros impulsų palikti pėdsakai. Jie leido ieškoti sąsajų su Ch. Baudelaire'o, P. Verlaine'o, F. Villono poezija, įžvelgti poetines XIII a. Provanso poetų kultūros formas etc. Straipsnyje keliamas klausimas: kokiu pagrindu remiantis galima pastebėti prancūzų kultūros impulsą J. Aisčio poezijoje, kylantis neabejotinai skaitytos P. Verlaine'o poezijos sugestijos? Juolab kad niuansuotas, graudulingas J. Aisčio eilėraščio muzikalumas seniai pastebėtas ir įvardytas kaip artimas verleniškam kalbėjimui. J. Garelli eksplikuojama fenomenologinė mąstymo kryptis leidžia į J. Aisčio tekstus žvelgti kaip į įreikšminančius kultūrinės patirties fenomeną. Tad straipsnyje pirmenybė teikiama ne tiesioginėms nuorodoms ar intertekstiniam žaidimui su prancūzų poeto kūryba, o prasminėms sąšaukoms, bendrai juos jungiančiai plotmei, kuri leistų matyti kultūrinės patirties pėdsaką ir bendrąją ontologinio pasaulio viziją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Fenomenologija; Hermeneutika; Jonas Aistis; Kultūrinė patirtis; Liūdesio ontogenezė; Paulis; Paulis Verlaine'as; Poetika; Verlaine'as; Cultural experience; Hermeneutic; Hermeneutics; Jonas Aistis; Memory; Ontogenesis of sadness; Paul Verlaine; Phenomenology; Poetics; Sadness ontogenezy.