The Issue regarding "the reform of the union" of Lublin in Lithuanian policy in the period of three interregna following the death of king Sigismund Augustus (1572–1588)

LT1569 m. liepos 1 d. Liubline sudaryta Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) unija sustiprino abiejų valstybių politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius. Tačiau ji buvo sudaryta sudėtingomis aplinkybėmis. Ypač nepatenkinta unijos sąlygomis buvo LDK diduomenė, tarpuvaldžių metu dėjusi dideles pastangas jas pakeisti. Straipsnyje tiriama, kokias Liublino unijos sąlygas LDK didikai siekė pakeisti pirmųjų trijų tarpuvaldžių metu 1572–1573, 1575–1576 ir 1586–1587 m., kokie buvo šių pastangų rezultatai. Remiamasi vienalaikių šaltinių duomenimis. 1569 m. pradžioje LDK didikams nutraukus derybas dėl unijos su Lenkija sudarymo, bendras abiejų valstybių valdovas Žygimantas Augustas atskyrė nuo LDK Palenkės, Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemes ir prijungė jas prie Lenkijos. Tai privertė LDK didikus atnaujinti derybas. Galų gale buvo sudarytas kompromisinis unijos variantas, leidęs LDK išsaugoti autonomiją bendroje valstybėje. LDK didikai nenorėjo nutraukti Liublino unijos, tačiau siekė atgauti prieš jos sudarymą prijungtas prie Lenkijos žemes ir įtvirtinti bei praplėsti LDK autonomiją. Pirmųjų trijų tarpuvaldžių metu šios sąlygos buvo keliamos pretendentams į Lenkijos ir LDK valdovo sostą. Ypač aktyviai dėl unijos sąlygų pakeitimo stengėsi LDK didikai Mikalojus Radvila Rudasis, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir Jonas Chodkevičius. Prarastų žemių nepavyko atgauti, nes nesulaukta pakankamos šių žemių bajorijos ir diduomenės paramos. Tačiau 1588 m. valdovui Žygimantui III Vazai patvirtinus Trečiąjį Lietuvos Statutą, buvo išplėstas LDK suverenitetas.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Bekaralmetis; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Lublino unija; Partikuliarizmas; Tarpuvaldis; Valstybingumas; Commonwealth of Two Nations; Interregnum; Particularism; Particuliarism; Statehood; The Grand Duchy of Lithuania; The Union of Lublin; Union of Lublin.

ENThe union signed by the Grand Duchy of Lithuania (GDL) and Poland on July 1, 1569 in Lublin strengthened political, economic and cultural relations between both countries. However, it was formed in complicated circumstances. Especially unsatisfied about the conditions of the union was GDL aristocracy, which made great efforts to change them during interregnum. In the article, it is analysed, what conditions of Lublin Union GDL aristocracy aimed to change, during the period of first three interregnums 1572–1573, 1575–1576 and 1586–1587, what were the results of these efforts. The research is based on the data of simultaneous sources. In the beginning of 1569, when GDL nobility terminated negotiations to make a union with Poland, the general leader of both counties Žygimantas Augustas separated Podlasie, Volhynia, Podolia and the Kiev lands from GDL and transferred them to Poland. It caused to renew negotiations. Finally, compromise was made that let to preserve GDL autonomy in common country. GDL nobles did not want to terminate Lublin Union, however, aimed to regain the lands, which were transferred to Poland, and to consolidate and extend GDL autonomy. During the first three interregnums, these conditions were raised for the aspirants to the throne of Poland and GDL. Most actively concerning the changes of conditions of union were GDL nobles Mikalojus Radvila Rudasis, Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis and Jonas Chodkevičius. The lost lands could not be regained because there were not enough support of the nobility and the aristocracy. However, in 1588, GDL sovereignty was expanded, when Žygimantas III Vaza confirmed the Third Lithuanian Statute.