Triksteris: besijuokiantis, ekstatiškas kūrybinis griovėjas. Analitinės antropologijos žvilgsnis

LTStraipsnyje kalbama apie triksterystės archetipus, suvokimo schemas, modelius irjų kultūrines raiškas: mituose, literatūroje, karnavaluose ir politikoje. Politiniai sprendimai aiškinami ne tik kaip nepriklausomi; unikalūs, bet ir kaip egzistuojančių archetipų, schemų, modelių variacijos. Kalbant apie tipologijų analizės metodologiją, straipsnis grindžiamas Vytauto Kavolio, Valerijaus Podorogos, Peterio Sloterdijko idėjomis, o literatūros ir politikos lyginamuoju aspektu panašėja į Yves'o Guchet ir Leonido Donskio samprotavimus. Straipsnyje triksteris aiškinamas remiantis struktūrine antropologija, mitotyra, pagal kurią teigiama, kad jis yra šėliojantis, bestiariškas-viršžmogiškas herojus, savo iniciatyva užtikrinantis kultūrines, psichologines, politines transformacijas, įkvėptas kūrybinis naikintojas. Straipsnyje aiškinamas veikiančio subjekto susidvejinimo fenomenas, apsišaukėlio funkcijos, triksteriškos elgesio schemos, istoriniai atvejai ir dabarties pragmatika. Tuo tikslu aptariamos P. Radino ir jo interpretatorių antropologinės teorijos apie vieno iš kultūrinių herojų - triksterio - mitą, pateikiama šių teorijų filosofinė interpretacija, jų taikymas aiškinant lietuvių aitvarą. Taikant analitinės antropologijos metodologiją nagrinėjami viduramžių karnavaliniai, renesanso ir baroko Commedia dell'arte personažai, V. Nabokovo, J. Fowleso, J. Skablauskaitės, V. Pelevino ir kitų literatūriniai kūriniai, kultūrinis džokerio fenomenas. Atskleistos triksteriškos elgesio schemos ir pavyzdžiai taikomi aiškinant istorinius politinius įvykius, pavyzdžiui, Dmitrijaus Apsišaukėlio I, Nikolajaus Lenino, ir nagrinėjant šiandieninius politinius procesus, pavyzdžiui, 2014 metų Kijevo Maidano. Straipsnis skirtas besidomintiesiems mąstymo schematizmo raida ir kritika: filosofams, politikos tyrinėtojams, antropologams, istorikams, literatūros kritikams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apsišaukėliai; Archetipas; Arlekinas; Dvasinės niekšybės troškimas; Mąstymo schema; Politika; Suvokimo modelis; Teatras; Transcendencija; Triksteris; Žaismas; Archetype; Harlequin; Hunger for a spiritual baseness; Impostor; Model of perception; Play; Politics; Scheme of thinking; Theatre; Transcendence; Trickster.

ENThe article speaks about trickster's archetype, schemes of understanding, examples-models of behaviour and their cultural manifestations in myths, literature, carnivals, theatre and politics. The aim of the article is to analyse and demonstrate the development of tricksters' typology in culture and politics. Therfore, political activities are explained, not only as independent and unique but also as dependent on variations of archetypes, types, schemes, models and examples. Mythological and literai, historical analysis of archetypes, schemes of thinking, prototypes and models help to understand some soscal, cultural and political processes and model them. The methodology of analysis of cultural types follows by ideas of comparative typology of Vytautas Kavolis, analytical anthropology of Valerij Podoroga, and the comparative history of cultural models of Piter Sloterdijk. In addition, attention in the article is also devoted to the relations between literature and politics, which was discovered in the books of Yves Guchet and Leonidas Donskis. Trickster is interpreted according to structural anthropology and studies in mythology as a transitional figure: between beast and over-human, natural and civilized, pre-structural and ordered. How the transitional position transforms into carnival figure and becomes attractive for people's carnivals and theatre. The article interprets theories of Trickster of P. Radin, J. Campbell and G. Jung based of phenomenon of tricksking in American Indians and African cultures. The mediaeval phenomenon of Alchemy, symbol of Mercurius, Franciscan tradition, succubus and incubus are considered as well. Renaissance was an important time for tricksing because of the development of Commedia dell'arte and Taro Card (The Fool and The Magician). The history of the origin of Joker is considered: from Taro cards, Poker, to comics, fiction and films in the XX and XXI centuries.A number of pieces of literature, fictions are considered: V. Nabokov, J. Fowles, J. Skablauskaite, and Victor Pelevin. The article develops the idea of spiritual villainy. Related spiritual sadism is considered as liberative action from normative orders and subject dependencies. For this reason the metaphors of spiritual bitch (analogous femme fatale) and spiritual boar are developed. The desire of sadistic spiritual villainy characterizes radicalism of the archetype of trickster, as in politics. The article compares the phenomenon of the trickster, messiah, machiavellist and impostor. The history of False Dimitrij along with car impostors in Russia are analysed from an archetypical and literacy point of view. Another example is related to the theory of conspiracy and literacy about Nicolaij Lenin asan alter ego of Vladimir Lenin. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology
• Istorija / History