LTMokslinėje literatūroje ne kartą buvo analizuota baltų kalbų vaidmuo tyrinėjant slavų kalbų etimologiją. Rusų leksikologas A. Anikinas tvirtina, kad nesiremiant baltų kalbomis etimologinių ryšių aiškinimas gali būti nepilnas ar net neadekvatus. Ypač didelį dėmesį reikėtų skirti tiems leksiniams atitikmenims, kurių etimologija ir baltų, ir slavų kalbose yra pakankamai pagrįsta, tačiau nesusijusi viena su kita. Būna sunku nurodyti, ar tie žodžiai yra giminingi, ar pasiskolinti, ar atsitiktiniai homonimai. Šiame straipsnyje analizuojama žodžių pora: lietuvių dubravà ir rusų дубрáва. Fonetiškai šie žodžiai yra identiški, tačiau šių žodžių giminystei prieštarauja semantika. Manoma, kad rusų žodis pirmiausia atsirado kaip baltiškojo substrato reliktas, bet vėliau buvo naujai įprasmintas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Slavų kalbos; Etimologija; Baltic; Slavic languages; Etimology.
ENIn literature there are numerous examples of scholarly analysis of the role of Baltic languages in studying etymology of Slavic languages. The Russian lexicologist A. Anikin claims that explication of etymologic links without grounding it on the Baltic languages may be incomprehensive or even inadequate. Particular attention should be paid to lexic equivalents whose etymology in the Baltic and Slavic language is rather grounded but not related to each other. It sometimes is difficult to specify whether these words are related, or borrowed, or just are occasional homonyms. The article analyses a pair of words: the Lithuanian dubravà and the Russian дубрáва. Phonetically these words are identical but semantics contradicts the assumption that these words are related. The Russian word is thought to have arisen as a relict of the Baltic substrate but later gained a new meaning.