Prokuroro sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones

LTStraipsnyje nagrinėjamos prokuroro sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemo¬nes problemos. Pagal galiojančius įstatymus prokuroras yra svarbiausias viešojo intereso gynimo subjektas viešojo intereso gynimo sistemoje, turintis plačią diskrecijos teisę spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo. Ši teisė kartu suprantama ir kaip pareiga taikyti viešojo intereso gynimo priemones visada, kai nustatomos tam būtinos sąlygos, kurios pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį suprantamos kaip nustatytas teisės aktų pažeidimas, kuris laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, priimamas sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Straipsnyje taip pat nagrinėjama sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones forma – nutarimas, jo atskyrimas nuo prokuroro nutarimų baudžiamajame procese ir nuo administracinių sprendimų, nutarimo pagrindai ir apskundimo tvarka. Autorės daro išvadą, kad prokuroro tyrimo ir nutarimo teisinis reglamentavimas nepakankamas, o nutarimo apskundimas teismui nereglamentuotas nei Prokuratūros įstatyme, nei proceso įstatymuose. Svarstytina galimybė papildyti CPK, numatant skundų dėl prokuroro nutarimų nagrinėjimo tvarką. [Iš leidinio]

ENThe article analyses problems relating to prosecutor‘s decision to waive the application of public interest defensing measures. According to legal regulation prosecutor is the most important subject of the existing system of defence of public interest, who has wide discretion to decide on the infringement of the public interest. However this discretion should be understood as an obligation to take public interest defensing measures when the necessary conditions are stated. According to Paragraph 1, Article 19 of the the Law on the Prosecutor’s Office these conditions are the determination of the violation of the law which constitutes an infringement of the public interest. In the absence of at least one of the following conditions prosecutor’s decision to waive the application of public interest defensing measures is taken. The same article analyses prosecutor’s resolution as the form of prosecutor’s decision to waive the application of public interest defensing measures, it’s separation from the prosecutor’s resolution in criminal proceedings and from administrative decisions, the basis for a decision to waive the application of public interest defensing measures, the appeal procedure. The lack of regulation on investigation procedure and decision making is stated. The authors concludes that statedregulatory omission on the appeal procedure against the prosecutor’s resolution should be removed by legislative amendments of the Code of the Civil Procedure. [From the publication]

• Civilinio proceso teisė / Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius ; Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius : Justitia, 2003-2005. 2 t.
• Civilinis procesas : teorija ir praktika / Artūras Driukas, Virgilijus Valančius. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2005-2009. 4 t. (3532 p.).
• Viešojo intereso apsauga naujajame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse / Egidijus Krivka. Jurisprudencija. 2003, Nr. 37 (29), p. 26-34.
• Viešojo intereso gynimas civiliniame procese / Egidijus Krivka. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009. 307 p.
• Viešojo intereso gynimas civiliniame procese ir Konstitucinio Teismo doktrina / Vytautas Nekrošius. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (3), p. 1101-1110.
• Viešojo intereso samprata civiliniame procese / Vilma Gečaitė. Justitia. 2006, Nr. 2, p. 60-71, 96.