Titulas ir valdžia : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės didikų savimonės pokyčiai XVI amžiaus pirmoje pusėje

LTStraipsnio tikslas – atskleisti naują socialinį reiškinį XVI a. I pusėje: tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų paplitusį europinių titulų (kunigaikščių ir grafų) gavimo siekį. XV–XVI a. LDK didikai išgyveno lemtingą transformaciją, kurios vienas ryškiausių požymių – valdžios koncentracija kelių giminių rankose. Kintanti diduomenės savimonė bene geriausiai atsispindi jos titulatūroje, kuri XV–XVI a. patyrė bent kelias „reformas“. XV a. pabaigoje atsiradę moteriški ir mažybiniai pareigybių variantai (lot. palatinida, palatinides, rus. воеводиная, воеводичь) vertintini kaip bandymas „sutitulinti“ pareigybę. XVI a. pradžioje LDK atsiranda dar vienas didikų išskirtinumą išreiškiantis „vėliavinio pono“ (пан хоруговныи) titulas. „Pono“ sąvokos semantinis išplėtimas (jais vis dažniau tituluojami visi kilmingieji) vertė ieškoti naujų kategorijų, ryškiau demonstruojančių distanciją tarp didikų ir paprastų bajorų. XVI a. pradžioje magnatų viršūnėje paplitęs titulų siekis atspindi svarbius pokyčius LDK visuomenėje. XV a. stiprėjanti diduomenės konsolidacija vedė prie atskiro socialinio sluoksnio formavimosi: vyko šios socialinės grupės politinio organo (tarybos) institucionalizacija, svarbiausių pareigybių monopolizacija, vis labiau plito endogaminė (socialiniu požiūriu) matrimoninė politika. Iš Šventosios Romos imperatorių gauti titulai, nors ir neturėjo realios teisinės reikšmės, galėjo padėti formuoti naują socialinę tvarką ir žymėti augančią didikų valdžią valstybėje. Analizuojamos priežastys, kodėl ši socialinės raidos kryptis apie XVI a. vidurį nustojo plėtotis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Titulas; Valdžia; Didikai ir magnatai; Terminija; Title; Rule; Nobles; The first part of 16th century; Terminology.

ENThe article is aimed at revealing a new social phenomenon in the first half of the 16th century: the aspiration to be granted European titles (Dukes and Earls) that were so popular among the noblemen of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). In the 15th – the 16th century the noblemen went through fatal transformation, one of the most distinctive features of which was concentration of power in the hands of several families. Changing self-awareness of the nobility perhaps reflects itself best in its titles, which underwent at least several “reforms” in the 15th – the 16th century. At the end of the 15th century female and diminutive variants of office (Lat. palatinida, palatinides, Rus. воеводиная, воеводичь), are to be assessed as an attempt to “give a title” to office. At the beginning of the 16th century another title denoting exceptionality of the noblemen appeared in the GDL – “the lord of the banner” (пан хоруговныи). Strengthening consolidation of the nobility in the 15th century led to the formation of a separate social stratum: institutionalisation of the political organ (council) of this social group, monopolisation of the most important offices took place, the endogamic (from the social point of view) matrimonial policy spread. The titles received from the emperors of the Holy Rome though did not have any real legal importance, could help form the new order and mark the growing power of the nobility in the state. Causes why this trend of a social development stopped developing around the middle of the 16th century are analysed.