Мифологема тростника в балтийской традиции

LTStraipsnyje analizuojama nendrės mitologema baltų tradicijoje, ypač užkalbėjimuose. Labiausiai paplitusi užkalbėjimo nuo ligų formulė lietuvių ir latvių tautose yra trinarė, atspindinti pasaulio sampratą. Aukštąją, viduriniąją ir žemąją sferas atstovauja pasirinkti elementai. Nendrė užkalbėjimuose siejama su liga, o jos sunaikinimas (sudžiūvimas, sunykimas, sulaužymas) – su išgijimu. Užkalbėjimų tekstai patvirtina ir kitokią nendrės traktuotę – ji galėjo buti naudojama gydymo tikslais (tuščiaviduris stiebas kaip kateteris kraujui ar šlapimui nuleisti). Indų Atarvavedoje nendrės funkcija ne vien instrumentinė – nendrė čia viena iš garbinamų dievybių, o jos tėvai yra lietaus deivė Pardžanė, dienos ir nakties dievai Mitra ir Varuna, Saulė ir Mėnuo. Nendrės mitologemos analizėje ypač svarbus ryšys su vandeniu. Ši sąsaja pabrėžiama latvių dainose; nendrė čia yra pastovus merginos atributas arba pati tampa personifikuota moterimi, jaunąja. Su moterimi nendrė lyginama greičiausiai dėl silpnumo, lankstumo, lieknumo. Tačiau nendrė taip pat buvo Ištarės, babiloniečių–sirų meilės ir vaisingumo deivės , atributas. Reikšmingiausias nendrės mitologemoje yra mirties ir prisikėlimo, tarpininkavimo tarp dviejų pasaulių motyvas. Latvių dainose nendrė tampa ne tik piktųjų dvasių įsikūnijimo vieta, saulės dievybe, bet ir sakralinių veikėjų kelio atplaiša, vieta, kur gimsta ir vystosi žmogus. Nendrė baltų tautosakoje yra vienas iš trijų elementų, įkūnijančių sunykimo, mirties ir atgimimo galią; ji siejama su mėnulio ciklais, pirmykščiais vandenimis ir moters vaisingumu.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Baltų tautosaka; Latvių kultūra; Lietuvių kultūra; Mirties ir atgimimo motyvas; Mitologema; Nendrė; Nendrės mitologema; Slavų kultūra; Slavų tautosaka; Trys atsinaujinantys elementai; Užkalbėjimai; Užkalbėjimas; Baltic folklore; Balts; Incantation; Latvian culture; Lithuanian culture; Mytheme of reed; Mythologem; Mythologeme; Reed; Slavic culture; Slavonic folklore; The motive of death and rebirth; Three the renewable elements.

ENIn the article, the mythologeme of reeds in Baltic tradition, especially in the incantations, is analysed. The most prevalent formula of the incantations against illnesses in Lithuanian and Latvian tribes is trinomial, reflecting the concept of the world. The high, middle and low spheres are represented by the chosen elements. The reed in the incantations is related with illness, while its destruction (drying, demolition, breakage) – with healing. Incantation texts affirm another concept of the reed – it could be used for the purposes of healing (hollow stem as catheter for depletion of blood or urine). In Hindu Atharva Veda, the function of reed is not only instrumental – the reed is one of the worshiped deities, ant its parents are goddess of the rain Parjanya, gods of day and night Mithra and Varuna, Sun and Moon. In the analysis of reed mythologeme, the relation of water is significant. This relation is emphasised in Latvian songs; the reed is a permanent attribute of a girl or it becomes a personified woman, a bride. The reed is compared with a woman because of her weakness, flexibility, slimness. However, the reed also was, Babylonian-Assyrian goddess of love and fertility, Inanna's attribute. In the mythologeme, the most significant is the motif of death and resurrection, the mediation between two worlds. In Latvian songs, the reed becomes not only the place of evil spirits, the deity of sun but also the place of sacral characters, where human is born and develops. In Baltic folklore, the reed is one of three elements that embody the power of demolition, death and revival; it is related with the cycles of moon, primeval waters and fertility of woman.