Dėmenį bendr- turintys asmenų pavadinimai ir jų darybos ypatumai administracinėje kalboje

LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos teisės kodeksuose ir kodeksų komentaruose vartojami su dėmeniu bendr- sudaryti asmenų pavadinimai. Šių tekstų analizė leidžia daryti išvadą, kad tokį dėmenį turintys administracinės kalbos terminai yra sudaryti skirtingai ir ne visais atvejais jų daryba atitinka bendrinės kalbos žodžių darybos reikalavimus. Pavyzdžiui, terminai bendraturtis ir bendraskolis sudaryti taisyklingai, o bendrasavininkis ir bendravykdytojas turi bendrinės kalbos dūriniams nebūdingus antruosius dėmenis. Darant sudurtinius asmenų pavadinimus, reikia laikytis bendrinės kalbos dūrinių darybos tradicijos, kuri rodo, kad sudurtinius žodžius lietuvių kalboje kur kas labiau įprasta daryti iš paprastųjų žodžių nei iš vedinių ar dūrinių. Net ir tais atvejais, kai pamatiniai dėmenys turi priesagas, daugeliu atvejų jų nelieka pasidarytame dūrinyje. Taip pat svarbu, kad tam tikros srities kalboje vartojami dūriniai turėtų bendrinės kalbos dūriniams būdingas reikšmes. Daryba ir reikšmė yra glaudžiai tarpusavyje susiję dalykai, todėl vienu ar kitu darybos būdu sudarytas terminas turi būti vertinamas remiantis šiais kriterijais. Apeiti kodifikuotas kalbos normas galima tada, kai naudojantis esamais kalbos ištekliais nepavyksta sudaryti specialybės kalbai reikalingo termino. Vertinant administracinius terminus bendrinės kalbos normos aspektu būtina skirti, kada jų darybos nukrypimai nuo bendrinės kalbos normų yra neišvengiama būtinybė, reikalinga vartojimo srities poreikiams patenkinti, o kada taisyklingos kalbos reikalavimų nesilaikymas yra elementari klaida. Tai reikalinga norint neįsileisti į administracinę kalbą nenorminės darybos žodžių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Administracinė kalba; Vediniai; Dūriniai (sudurtiniai žodžiai); Žodžių dėmenys; Standard Lithuanian; Administrative language; Derivatives; Compound words; Word building elements.

ENTerminology is the core of any part of language. This article aims at analyzing terms containing the component bendr-, which are common in the Law Codes of Lithuanian Republic and their comments. The analysis of the Codes and their comments allows concluding that the terms in administrative language are formed in different ways and they do not always correspond to the requirements of the appellative grammar. For instance, the words bendrasavininkis and bendravykdytojas contain uncommon components. It is essential to follow the traditions of general language in creating compound personal names, which claims that it is common to use ordinary words. This rule is valid for components containing suffixes which do not appear in the final term. It is important for them to contain typical meanings. In the administrative language, terms with bendr- should correspond to the adjective bendras or adverb bendrai, according to the formation rules. Administrative terms bendraturtis, bendrakaltis and bendraskolis conform to the component bendr-. Other components are the nouns that point out what is common in all cases. The term bendraieškis (bendrai + ieško) is formed by the means of verbal component. Similarly, the term bendravykdis should be formed and used instead of the bendravykdytojas which does not conform to the grammaticality requirements. Moreover, bendraatsakovį should be replaced by the bendaatsakiu. In the administrative language, it is necessary to use all available variants and to dispose of faulty terms. When assessing administrative terms in the terms of accepted norms, it is necessary to discriminate when the deviation from the general language is an unavoidable necessity needed to satisfy the usage needs. [From the publication]

• Asmenų pavadinimai šiaurės panevėžiškių patarmėje / Aurelija Gritėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 224-242.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Kalbos kultūros studijos / Aldonas Pupkis. Vilnius : Gimtasis žodis, 2005. 415 p.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys / Kazimieras Gaivenis. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. 145 p.
• Lietuvių terminologijos raida / Stasys Keinys. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2012. 448 p.
• Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras / sudarytojas Jonas Prapiestis. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2004-2010. 3 d. (565, 568, 659 p.).
• Medicinos asmenų pavadinimai 1920 metų nepriklausomos Lietuvos pirmajame Medicinos žurnale / Palmira Zemlevičiūtė. Lituanistica. 2020, Nr. 4, p. 302-322.