Историческая роль Альбертаса Гоштаутаса в кодификации Первово Литовского Статута

• Historical Role of Albertas Goštautas in the Codification of the First Statute of Lithuania
• Istorinis Alberto Goštauto vaidmuo kodifikuojant Pirmąjį Lietuvos Statutą

LTAlbertas Goštautas gimė senoje ponų giminėje, kildinusioje save iš legendinio didžiojo kunigaikščio Gedimino etmono. Jo protėviai – įžymiausi valstybės ir politikos veikėjai: senelis Jonas – Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kancleris, tėvas Martynas – žemės maršalka ir Trakų vaivada. A. Goštautas iš jų paveldėjo turtą ir, tai dar svarbiau, – garsių valstybės vyrų titulus. Būtent šitai padėjo jam įveikti galinguosius savo konkurentus Mikalojų ir Joną Radvilas, o po jų mirties (1522 m.) užimti Vilniaus vaivados ir LDK kanclerio urėdus. Ir, svarbiausia, perimti Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS), kurio pirmosios redakcijos autoriai, mūsų nuomone, buvo anksčiau minėti Radvilos, kodifikavimą. A. Goštautas, tapęs faktišku valstybės vadovu, torpedavo Statuto pirmąją redakciją (1522 m.) ir ištisus 7 metus stengėsi taip perdirbti jo tekstą, kad pirmieji kūrėjai būtų visiškai užmiršti. Ir jam pavyko. PLS (1529 m.) kodifikavimą A. Goštautas išimtinai pasisavino, o savo sekretoriaus Deodato Septenijaus (Bogdano Semaškos) panegirika įsiamžino istorijoje. Būtent PLS straipsniuose labiausiai atsispindi A. Goštauto – savitos Lietuvos valstybės teisinės luominės monarchijos, turinčios atskirą, bet tos pačios karališkos giminės monarchą, ideologo bei praktiko – filosofinė, valstybinė bei politinė pasaulėžiūra. Tačiaus šios genialios idėjos pasirodė besančios iliuzija. Praėjus 10 metų po A. Goštauto mirties abiejų valstybių monarchas vėl tapo bendras, o netrukus bendra tapo ir valstybė, kurioje įsitvirtino šlėktų demokratija, kurią A. Goštautas taip ryžtingai atmetė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Goštautai; Pirmasis Lietuvos Statutas, 1529; Semaška, Bogdanas; Ponų taryba; Goštautas, Albertas; Family of Goshtautas; The First Lithuanian Statute; Bogdan Semashka; Tadeush Chacki; The Council of Nobles.

ENAlbertas Goštautas was born to an old family of noblemen, who claimed to have descended from the legendary hetman of the Grand Duke Gediminas. His ancestors were noble state actors and politicians: grandfather Jonas was the voivode of Vilnius and the chancellor of the Grand Duchy of Lithuania (GDL), his father Martynas was the field marshal and the voivode of Trakai. Albertas Goštautas inherited their wealth, and what is more important, their noble status. This helped him a lot in overcoming his mighty rivals Micolai and Jan Radziwiłł, and after their death (1522) he became the voivode of Vilnius and the chancellor of the Grand Duchy of Lithuania. What is more important, he was the one to continue the codification of the First Statute of Lithuania, which, as the authors of the research presume, was produced by Radvilas. Having become the actual ruler of the Duchy, Albertas Goštautas torpedoed the first edition of the Statute (1522) and for the following seven years tried to rewrite the text so that its initial authors would be completely forgotten. And he succeeded. In 1529, he appropriated the codification of the First Statute of Lithuania and eternalised himself in a panegyric produced by his secretary. The First Statute of Lithuania is the document which most reflects philosophic, governmental and political worldviews of ideologist and practician Albertas Goštautas, the ruler of a peculiar Lithuanian state, having a different monarch of the same family. However, those brilliant thoughts appeared to be an illusion. 10 years passed after Albertas Goštautas’ death and the both states were united under one king. Later the states were united into one state with the prevalence of Polish gentry. This was the form of the state Albertas Goštautas had once rejected.