Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykiai 2004–2014 metais: Lietuvos vaidmuo

LTStraipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos (toliau – ES) užsienio politika Baltarusijos vektoriumi ir Lietuvos vaidmuo šiame procese. Straipsnio aktualumas padidėja 1) pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui ES Taryboje, kurio metu Vilniuje vyko trečiasis Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimas; 2) taip pat dabartiniame Ukrainos ir Rusijos konflikto kontekste. Aktualaus laikotarpio pradžia 2004-ieji pasirinkti dėl ES priartėjimo prie Baltarusijos sienų, taip pat dėl oficialaus Europos kaimynystės politikos (EKP) patvirtinimo. Per EKP iniciatyvų įgyvendinimą ES užsibrėžė pagrindinį tikslą: sukurti draugiškų valstybių žiedą aplink ES. Tuo pat laikotarpiu Baltarusijoje (2004 m.) vyko referendumas, panaikinęs prezidento kadencijų limitą, ir 2006 m. Aleksandras Lukašenka laimėjo dar vienus rinkimus. Darbo išvadose pažymima, kad ES narės neturi išsamesnio sutarimo Rytų partnerystės politikos įgyvendinimo ir perspektyvų atžvilgiu. Nors ES pamažu didina finansinės paramos lėšas Baltarusijos opozicijai ir NVO, neturi konkrečios strategijos, kaip tos lėšos turi būti išskaidytos, norint pasiekti konkrečių rezultatų. ES pastangos palaikyti dvišalio bendradarbiavimo tęstinumą, jeigu ne krypsta į Baltarusijos izoliaciją, tai yra sukaustytos stagnacijos. Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu yra nenuosekli ir keičiasi kartu su politikos formuotojais. Lietuva solidarizuojasi su visos ES interesais santykių su Baltarusija klausimu, bet ji turi ir rezervuotos erdvės išskirtinių nacionalinių interesų įgyvendinimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaimynystės politika; Rytų partnerystė; Eastern Partnership; European Union; Lithuania; Neighbourhood Policy; Baltarusija (Belarus); Europos Sąjunga (European Union).

ENThe relevance of this paper becomes clearer when trying to answer the question: what is the policy of the EU in order to promote democratic processes in Belarus, and is it effective or not. The paper examines the contribution of Lithuania in this process, as one of the most concerned countries for stability in the region and the democratization of Belarus. The results of this work lead to conclusions that the European Union countries do not have a deeper consensus and common understanding on the policy and perspectives of the European Neighbourhood Policy and Eastern Partnership. The study found that Lithuanian policy towards Belarus is incoherent and is changing together with the policy makers. Lithuania acts in solidaration with the interests of the EU in policy towards Belarus, but it also reserves space for its own exclusive national interests. [From the publication]