LTŽinoma, kad miestų plėtra daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, socialiniams ir ekonominiams veiksniams. Su teritorijų plėtra susiję energijos ir vandens vartojimo pokyčiai, oro ir vandens tarša, žmonių sveikatos problemų gausėjimas, dirvožemio naudojimas ir nusidėvėjimas. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti skirtingo amžiaus ir skirtingo tipo darbovietėse dirbančių respondentų – Vilniaus miesto gyventojų – nuomonę apie miestų plėtros įtaką aplinkai bei socialiniam ekonominiam sektoriui. Paaiškėjo, kad tyrimo dalyviai susirūpinę dėl poveikio, kurį sukelia miestų plėtra. Jaunesni tyrimo dalyviai, dirbantys NVO arba savivaldybėje, didesnę reikšmę teikė problemoms, o vyresni vyriausybinių ir savivaldos institucijų darbuotojai teigė, kad svarbesnis yra reguliavimas. Respondentai miestų plėtros neigiamą poveikį aplinkai pirmiausia suvokia kaip užterštumo didėjimą bei didėjančias su žmonių sveikata susijusias problemas, mažiau dėmesio skirta dirvožemio nusidėvėjimui ir išteklių eikvojimui. Jaunesni respondentai didesnę reikšmę teikė oro taršai, o vyriausybinių institucijų darbuotojai – transporto problemoms. Jaunesni respondentai buvo labiau susirūpinę dėl ilgų atstumų kelionių ir namų ūkio išlaidų. Vyresni respondentai labiausiai pabrėžė urbanizacijos plėtros poveikį kaimiškų vietovių aplinkai, jaunesni tyrimo dalyviai – miestų teritorijų aplinkai. Visi klausimai socialiniu ekonominiu aspektu buvo laikomi labai svarbiais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Miestų plėtra; Aplinka; Socialiniai ekonominiai veiksniai; Visuomenės nuomonė; Urban sprawl; Environmental impacts; Social impacts; Economic impacts; Public perception.
ENUrban sprawl is recognized to have strong negative impacts on environmental, social and economic aspects. The expansion of the urban areas has important effects on energy and water consumption, air and water pollution, human health problems, soil and land consumption and degradation, as economic and social segregation and exclusion. The aim of this paper is to study the Vilnius public perception about urban sprawl in the environmental, social and economic dimensions, according to the age and professional occupation of the respondents. The results showed that the participants were concerned about urban sprawl effects. However, there were differences among ages and professional occupations. Younger people that worked in NGO and municipality gave more importance to the problem, and older government and municipally workers claimed for a better regulation. The perception of urban sprawl impacts on the environment were specially observed in consumption, pollution and human health, and less in soil, land degradation and resource depletion. Younger respondents valued more the impacts on air pollution, whereas government workers valued more the impacts in traffic aspects. The social and economic questions were considered all very important. Younger respondents were more concerned with the long distance travels and household expenditure than the older respondents. This last group claimed for more regulations and rated high the effects of urban sprawl in the rural environment, while young respondents – in urban areas. [From the publication]