LTStraipsnyje dėmesys sutelkiamas į vieną iš rimčiausių socialinės bei politinės organizacijos problemų – į vadinamąjį civilizacinį neįgalumą, į šio reiškinio sklaidos Lietuvoje, lietuvių tautoje bruožus. Civilizacinis neįgalumas autoriaus pateikiamas (interpretuojamas) kaip tautos ir jos pagrindu sukurtos valstybės elgsenų erdvės, kurios užpildomos vieno ar kito masto pertekliniu susipriešinimu, deviacija, šešėliškumu, nusikalstamumu, išminties ir tęstinumo stokojančiais (strategiškai neapgalvotais) veiksmais. Socialinis neįgalumas skatina anomijos, socialinės aritmijos, socialinio nuovargio sklaidą; suponuoja ir užlaiko vadinamąją „klaidingą sąmonę“ ir pan. Autoriaus nuomone, civilizacinis neįgalumas nėra kokia nors vienos tautos išskirtinybė. Tačiau kiekvienoje šalyje jis turi savo išskirtinius bruožus. Jie būna nulemti istorinio palikimo ir jo santykio su nūdienos moderniuoju pasauliu, su globalizacija ir jos šešėliais. Autorius taip pat kreipia dėmesį ir į Lietuvos santykio su ES prasmingumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilizacinis pajėgumas; Civilizacinis neįgalumas; Socialinė organizacija; Tautodara; Tautoira; Capacity of civilization; Disability of civilization; Social organization; Formation of a nation; Decay of a nation.
ENThe article’s attention is focused on one of the most serious social and political organizational problems – the so-called disability of civilization – and on the features of the spreading of this phenomenon in Lithuania, and the Lithuanian nation. The author’s own interpretation of the disability of civilization is seen as the nation and the nation based state’s areas of behavior, which are filled with excessive polarization, deviance, shady economy, crime and actions lacking wisdom and/or continuity (and, therefore, strategically unplanned). Social disability promotes the scattering of anomies, social arrhythmias and social fatigue, consequently giving birth to and supporting the so-called "false consciousness", etc. The author believes that a disability of civilization is not a distinctive feature of any nation. However, in each country it has its own idiosyncrasies, determined by its historical legacy, its relationship with today’s world and with globalization overshadowing it. The author also draws attention to Lithuania’s approach towards a meaningful relationship with the EU. [From the publication]