Didysis apakimas : lietuvių rašytojų kairėjimas 4-ajame XX a. dešimtmetyje

LTKodėl susipriešino, net degradavo ir suiro nepriklausomos Lietuvos visuomenė XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje? Kodėl jos „žiedas“ - kairieji intelektualai, menininkai ir rašytojai - 1940 metais važiavo parvežti Lietuvai „Stalino saulės“ ir pagarbino žiauriausią pasaulyje totalitarinį režimą? Kodėl nepriklausomybė, valstybingumas, tautinis orumas ir asmens laisvė buvo iškeisti į „draugystę“ ir paklusnumą svetimai Rytų valstybei?.. Vienas iš galimų atsakymų yra ši Mindaugo Tamošaičio, jauno istoriko ir literatūrologo, knyga „Didysis apakimas“ (Lietuvių rašytojų kairėjimas 4-ajame XX a. dešimtmetyje). Šio proceso priežastis autorius preciziškai atskleidžia remdamasis gausia archyvine medžiaga, dar neskelbtais dokumentais, periodine ano meto spauda, literatūros kūriniais bei amžininkų atsiminimais. Monografijai būdingas taiklus ir skvarbus analitinis žvilgsnis, aiškus įvykių suvokimas, poleminė aistra svarstant ginčytinus klausimus. Ir pagarba istorinei tiesai bei asmenybėms - kad ir kokią ideologiją jos išpažintų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos valstybė; Tarybų Sąjunga; Komunizmo propaganda; Diplomatija; Pasiuntinybė; Kultūrinis bendradarbiavimas; Draugijos; Literatūrinė spauda; Publicistika; State of Lithuania; Soviet Union; Comunistic propaganda; Diplomacy; Embassy; Cultural co-operation; Association; Literaty press; Publicistic.

EN[...] The monograph contains six main parts, in addition to the preface, introduction, conclusions, appendices, list of references, index of important figures, and a summary in English. The first part gives a broad description of the general political climate in Europe and Lithuania, revealing the main reasons why writers started leaning to the left. In order to point out the influence of the underground Lithuanian Communist Party (LCP) on literary life in Lithuania at the time, the second part focuses mostly on relations between the party’s leadership and Lithuanian writers in the first half of the 1930s. In the third part, the main, legal, i.e., active, left-leaning .centres of Lithuanian writers are discussed in more depth, and their leaders and main fields of work are described. The fourth section analyzes the social criticism propogated in Lithuanian writers’ publications, such as works of Lithuanian literature and the periodical press, as well as the socialist realism model that started to be “implemented” from the second half of the 1930s. Using specific examples, in the fifth part the policies of the Lithuanian government concerning left-wing writers is comprehensively presented. In the sixth part, the main focus is on the actions of writers in Lithuania’s political events in the summer of 1940. [...]. [From the publication]

• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History