Procesinės pajamų apmokestinimo sistemos galimybės Lietuvoje
LTTyrime vertintos dvi socialinės atskirties mažinimo galimybės: neapmokestinamo pajamų dydžio (toliau - NPD) taikymas bei progresinės pajamų apmokestinimo sistemos įvedimas. Nustatyta, kad NPD didinimas pajamas į biudžetą nesumažintų, tačiau persiskirstytų mokesčių naštą tarp skirtingas pajamas gaunančių asmenų. Tai siūlomas kaip vienas iš variantų mažinant socialinę atskirtį. Atliktus progresinės gyventojų pajamų apmokestinimo sistemos taikymo galimybių Lietuvoje vertinimą nustatyta, kad trys iš keturių tirtų progresinių gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) tarifų variantų (Lietuvoje siūlomas Airijos bei Lenkijos variantas) būtų tinkami Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimui, žvelgiant iš ekonominės pusės, nes leistų surinkti daugiau pajamų iš GPM į nacionalinį biudžetą nei taikant proporcinį 15 proc. GPM tarifą. Įvertinus tirtų variantų įtaką mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų socialinės atskirties mažinimui nustatyta, kad Suomijos gyventojų apmokestinimo sistema yra tinkamiausia mažinant mažiausias pajamas gaunančių gyventojų socialinę nelygybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyventojų pajamos; Gyventojų pajamų mokestis; Pajamos; Pajamų apmokestinimas; Pajamų mokestis; Socialinė atskirtis; Tarifas; Income; Income tax; Income taxation; Inhabitants income; Inhabitants income tax; Social exclusion; Tariff.
ENAfter the restitution of Independence of Lithuania, during the development of market relations in Lithuania, the taxation system was created, developed and reformed at the same time: the new laws on taxation were issued, the tariffs were decreased, the taxation base was expanded and the new activity fields were taxed, etc. The reasons of reforms were: the decrease in the state income, increase in the taxation load and shadow economy, rising emigration and falling wage rates, the increase of Lithuanian competitiveness and the aim to simplify the taxation and administration, etc. One of the problematic and needed to be changed taxes, concerning all the reforms, was the income tax (hereinafter referred to as the IT). At present, when most of the Western European countries have applied the progressive income taxation system, Lithuania is considering it as well. The research has performed the evaluation of the possibilities for applying the progressive income taxation system in Lithuania. It was determined that three out of four versions of progressive IT tariffs (the Irish and Polish versions are suggested in Lithuania) would be appropriate for taxing the income of the inhabitants of Lithuania, considering the economic aspects, as it would allow collecting more income from the IT to the national treasury than applying the proportional 15 percent tariff of IT.After the evaluation of the influence of the researched versions on the reduction of social exclusion of the inhabitants with the lower income, it was determined that the Finland's income taxation system is the most suitable one by reducing the social inequality of the inhabitants with the lowest income. [From the publication]
- Gyventojų pajamų mokesčio tarifo ir apmokestinimo sistemos pakeitimo įtaka savivaldybių pajamoms / Astrida Slavickienė, Danutė Binkienė, Lucija Jurgelaitienė. Apskaitos ir finansų mokslas ir studijos: problemos ir perspektyvos. 2008, Nr. 1 (6), p. 137-140.
- Mokesčių našta ir tarptautinė mokesčių konkurencija / Povilas Gylys. Ekonomika. 2006, t. 75, p. 7-19.
