Tėvų požiūris į vaidmeninį žaidimą kaip esminę 3-6 metų amžiaus vaikų ugdymo(si) priemonę

LTKultūrologijos raidoje žaidimas buvo analizuojamas pedagoginiu, filosofiniu, estetiniu aspektu. Žaidimo samprata ir jo nauda vaikui domėtasi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Žaidimai - labai skirtingi savo siužetais, turiniais, vaidmenimis ir paties vaiko aktyvumu jame. Pagal vaiko kūrybos, aktyvumo, iniciatyvumo žaidime lygį vaikų žaidimai klasifikuojami į kūrybinius ir žaidimus su taisyklėmis. Apie vaidmeninio žaidimo svarbą ikimokyklinio amžiaus vaikams rašę mokslininkai pripažįsta, kad tai - esminė vaiko ugdymo(-si) priemonė, tačiau ugdymo praktikoje pastebima tendencija, jog tėvai vis dažniau reikalauja iš pedagogų, kad jų vaikas darželyje mažiau žaistų, o daugiau užsiimtų „naudinga“ veikla, nesupranta žaidimų reikimės. Siekiant ištirti tėvų požiūrį į žaidimą kaip esminę 3-6 metų amžiaus vaikų ugdymo (si) priemonę, 2013 metų balandžio mėnesį buvo atliktas tyrimas, atskleidęs kad dauguma tėvų sutinka su tuo, kad žaisdamas vaikas „išžaidžia“ susikaupusias emocijas, perima šeimos vertybes. Žaidimas skatina vaiko kūrybiškumą ir plečia jo žodyną. Tačiau, dalis respondentų nemano, kad žaidimų metu vaikas kaupia patirtį, įgūdžius, kurie suteikia jam savarankiškumo ir patirties reikalingos ateityje. Tyrimo rezultatų pagrindu įgyvendintas projektas ir suformuluotos rekomendacijos tėvams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 3-6 metų vaikai; Kūrybiškumas; Tėvų požiūris; Ugdymo priemonė; Vaidmeninis žaidimas; Žaidimas; 3-6 year old children; Attitude of parents; Creativity; Educational tool; Parents' attitude; Play; Role play.

ENDuring the culture logical development the game has been analyzed in several aspects: pedagogical, philosophical and aesthetical. The benefit and comprehension of a game, its usefulness and importance for a child's knowledge and cognition has been analyzed by Lithuanian and foreign scientists. Games differ in their content, form, subject, roles and child's activity in a game. According to a child's creativity, activeness and initiative games are classified into: creative (based on child's initiative); games with rules (created by an adult). The scientists in their studies about the role of games acknowledge that these games are the significant means of education. However, in practice there is a tendency to parent's discontent: they ask educators to teach their children more "useful" things, not to play games. Such parents simply don't understand the importance of games. The pre-school teachers are forced to submit to client's wishes and they sometimes forget about the real needs of a child. That's why contradictions between theory and practice occur. The research revealed that the majority of parents agree with the importance of role-plays and their impact on child's development. Parents understood that role-plays are important because they help to develop emotional, mental and physical abilities; die games induce creativeness, enrich child's vocabulary, help to adopt family values. However, a part of respondents do not agree with the statement that the games help children to gain skills, to acquire habits, self-dependence and experience. [From the publication]