Archeologinė demografija ir gyvenamųjų erdvių tyrimai

LTStraipsnyje aptariami archeologinėje demografijoje taikomi metodai, jų privalumai ir trūkumai. Daugiausia dėmesio skiriama gyvenamųjų erdvių tyrimams, įvertinamos jų panaudojimo galimybės tiriant Lietuvos archeologinę medžiagą. Dažniausiai demografiniai tyrimai sutapatinami tik su kapinynų medžiaga ir žmonių palaikų analize, arba vadinamąja paleodemografija. Kitos kryptys yra nepelnytai pamirštos. Lietuvos antropologinė medžiaga skirtingus laikotarpius reprezentuoja labai netolygiai. Daug medžiagos surinkta iš I-II tūkstantmečio, tačiau ankstesnių laikotarpių palaidojimų skaičius labai menkas. Esant tokiai situacijai gelbsti gyvenamųjų erdvių analizė, kuri suteikia galimybę hipotetiškai rekonstruoti gyvenvietėje gyvenusių žmonių grupės dydį, karais ir jo struktūrą. Metodų pritaikymui pasirinkta Akmens amžiaus laikotarpio pastatų duomenys. Pritaikyti R. Naroll, S. F. Cook ir S. Casselberry matematiniai modeliai. Kadangi Lietuvos Akmens amžiaus pastatai paprastai buvo maži, todėl labiausiai tinka Cook`o modelis. Pavyzdžiui, nustatyta, kad vėlyvajame mezolite Varėnės 2-oje gyvenvietėje galėjo gyventi 7-12, vėlyvajame neolite Kubilėlių – 14-21 ir Šventosios 23-oje – 22-25 žmonių grupės. Visgi rezultatai yra tik orientacinio pobūdžio, reikalauja geresnio įvairių metodikų adaptavimo konkrečiai Lietuvos archeologinei medžiagai. Straipsnyje nesiekta pateikti galutinių skaitinių išraiškų, o pateiktos vertintinos kaip konkrečių metodinių priemonių galimybes iliustruojantys pavyzdžiai.Reikšminiai žodžiai: Archeologinė demografija; Bendruomenės dydis; Gyvenamoji erdvė; Namų ūkis; Namų ūkis, Pastato plotas; Pastato plotas; Teoriniai modeliai; Žmonių grupė; Archaeological demography; Buildings size; Group of people; Household; Living space; Living spaces; Number of households; Population size; Size of a building; Size of community; Theoretical models.

ENIn the article, the methods, which are used in archaeological demography, their advantages and disadvantages are discussed. The main focus is on the researches of living spaces, the possibilities of their usage are evaluated, while analysing archaeological material of Lithuania. Mostly, the demographical researches are identified only with the material of cemetery and the analysis of human remains or paleodemography. Other fields are undeservedly forgotten. Anthropological material of Lithuania very unevenly represents different periods. A lot of material is collected from 1st-2nd millennium. However, the quantity of burials of earlier period is very small. In this situation, the analysis of living spaces, which gives an opportunity to hypothetically reconstruct the size and the structure of the group of people, who lived in the area, is helpful. The adaptation of methods is based on the data of buildings from the period of Stone Age. The mathematical models of R. Naroll, S. F. Cook and S. Casselberry are used. Since the buildings from the period of Stone Age in Lithuania were small, the Cook model is the most suitable. E.g. it is established that in the late Mesolithic, the second village of Varėnė, 7-12, in the late Neolithic, Kubilėliai – 14-21 and the 23rd village of Šventoji – 22-25 groups of people could have lived. However, the results are only indicative, demanding better adaptation of various methods to specific archaeological material of Lithuania. In the article, there was no intension to present final numerical aspects, while the presented ones were evaluated as the examples, which illustrate the possibilities of specific methodical tools.

• Sociologija / Sociology
• Archeologija / Archaeology