Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV-XV a.

LTStraipsnio tikslas – įvertinus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir kaimyninių kraštų istoriografiją bei atidžiau išanalizavus šaltinių terminiją, pasiūlyti teorinį LDK Seimo genezės modelį. Vytauto laikais įsteigta institucinė valdovo dvaro taryba ir ankstyvieji kilmingųjų suvažiavimai traktuotini kaip svarbūs politiniai rėmai, kuriuose skleidėsi diduomenės politinė valdžia, tačiau jų negalima vertinti kaip „pirminio“ parlamentarizmo tarpsnio. Ilgo Kazimiero viešpatavimo laikais brendusios permainos valdymo sistemoje, kurias sukėlė nuolatinio valdovo rezidavimo Lietuvoje stygius ir tolesnė institucionalizacijos šalyje pažanga, pasireiškė Aleksandro, o ypač – Žygimanto Senojo valdymo metu. LDK Seimas kaip parlamentinė bajorų reprezentacijos institucija susiformavo 1492–1566 m. Instituciniu, organizaciniu ir politinės savimonės požiūriu tai buvo nauja struktūra, kurioje jau pastebimi nuoseklūs atstovavimo, kvietimo ir nutarimų skelbimo principai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Seimas; Tarybos; Suvažiavimai; Kunigaikščiai; Bajorai.

ENThe aim of the article is to propose a theoretical model of the genesis of the Seimas of the Grand Duchy of Lithuania after having evaluated the historiography of the Grand Duchy of Lithuania and neighboring countries and having done a closer analysis of source terminology. Institutional Council of the grand dukes’ palace established during the reign of Vytautas and the early congresses of noblemen should be considered as an important political framework for the unfolding of political power of the noblemen, however, they should not be treated as an “initial” stage of parliamentarism. The duke’s discontinues residence in Lithuania and continuing progress of institutionalization gave rise to changes in the management system during the long reign of Kazimieras which manifested themselves during the reigns of Aleksandras and especially Sigismund the Old. Seimas of the Grand Duchy of Lithuania as a parliamentary institution for representing noblemen formed in 1492–1566. In terms of institutional, organizational and political consciousness, it was a new structure embodying the consistent principles of representation, summoning and announcement of resolutions.