Archeobotaniniai tyrimo metodai : augalų makroliekanų (makrobotaninė) analizė

LTAugalų makroliekanų (sėklų, vaisių, medienos, pluošto ir kitų dalių) tyrimai yra vienas iš archeobotaninių metodų, suteikiančių informacijos apie žmogaus gyvensenos ypatumus, gyvenamąją aplinką, jos pokyčius, ūkio raidą. Makrobotaninės medžiagos išlikimą archeologinių objektų aplinkoje nulemia išorinės (slūgsojimo) sąlygos bei vidiniai struktūriniai (augalų audinių anatominiai) ypatumai. Gerai išlieka suanglėjusios, mineralizuotos, vandens aplinkoje (anaerobinėmis sąlygomis) palaidotos, tam tikromis sąlygomis išdžiūvusios ar užšalusios augalų liekanos. Lėčiau ỹra storus kietus audinius turinčios augalų dalys: riešutų kevalai, vaisių kauliukai, kai kurių rūšių augalų sėklos ir pan. Archeobotanikai tiria ne tik išlikusias augalų dalis, bet ir statybinėje ir buitinėje keramikoje bei molio tinke paliktus augalų atspaudus. Svarbiausi makrobotaninių tyrimų etapai yra: optimalios mėginių paėmimo strategijos pasirinkimas, mėginių apdorojimas (organinės medžiagos atskyrimas), augalų makroliekanų apibūdinimas ir gautų rezultatų interpretacija. Aptariamo metodo galimybių iliustracijai pateikti keli Lietuvoje atliktų archeobotaninių tyrimų (Turlojiškės gyvenvietėje, Valdovų rūmų teritorijoje, Klaipėdos senamiestyje) pavyzdžiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeobotanika; Archeologiniai ėminiai; Augalų makroliekanos; Makrobotaniniai tyrimai; Mėginių paėmimo strategijos; Plukdymas; Archaeobotany; Archaeological samples; Flotation (washover); Macrobotanical analysis; Makrobotanical investigations; Plant macroremains; Sampling strategies.

ENArchaeobotany is the study of plant remains of any kind from archaeological sites and their vicinity. The obtained data provides information on the effects of human activities on an archaeological site and its surroundings at the time of the formation of the deposits, the type of farming, and the cultivation or collection of plants. The archaeobotanical evidence of the past environment and economy of a site are especially useful for the interpretation of archaeological results. Archaeobotanical methods can be divided into two groups: microscopic (analysis of pollen, phytoliths, starch grains, DNA and RNA fragments) and macroscopic (analysis of plant macroremains such as seeds, fruits, wood, leaves and other parts of a plant). The preservation of plant macroremains depends on the environmental conditions, the type of sediments and on the way how they were buried. The plant remains are preserved to different extents in various ways, usually by waterlogging, charring or mineralization, less frequently by the action of cold or dry conditions. Also, impressions of plants may be preserved in brick, pottery and daub. The analysis of macrobotanical remains from archaeological excavations is a four-step process including sampling, recovery, identification and interpretation. Samples should be collected from a wide range of features, different contexts and layers. Their amount should be sufficient for collecting an appropriate number of plant macroremains. Achaeological sites vary so much that it is impossible to lay down a firm guide for sampling.For this reason, different sampling strategies are used, such as haphazard or grab sampling, purposive or judgement sampling, interval sampling, probabilistic or random sampling, total sampling, sampling from columns. Sampling strategies are necessary for a representative selection of plant remains on the site and an effective use of financial and manpower resources. The next step of sample processing is the recovery of organic material. There, several methods are used: picking out separate remnants, sieving, and flotation (washover). The most common way to recover plant remains is through flotation. Many different flotation systems have been devised, but all of them depend upon the same basic principle: if an archaeological sediment is released into a container filled with water, then the sediment sinks and the plant remains to float. There are two methods of floatation: machine flotation and bucket flotation. If the material is compressed and hard to break down, it may have to be soaked (or boiled) in 10% KOH or NaOH. The freezing technique sometimes could also be used. Separation into organic and inorganic fractions is important to ease the sorting. A microscope with magnification 10–20x for the sorting of organic material is used. The identification of archaeological plant remains is a highly specialized job which needs botanical knowledge and experience in plant anatomy. Selected plant remains are identified using guides, atlases, drawings, identification keys, and reference collections. After identification, all plant remnants are counted, registered, and prepared for keeping. […]. [From the publication]