Iš Biržų pilies istorijos

LTŠiame straipsnyje nagrinėjami toliau išvardyti klausimai: lokalinė visuomenė, švedai ir Livonijos karai; Biržų pilies svarba XVII a. pradžioje; kariniai veiksmai 1625 metais; kaip buvo prarasta Biržų pilis (amžininkų liudijimai); lokalinė Biržų kunigaikštystės visuomenė ir švedmetis; Kuršas ir Žiemgala karo metu; švedai biržų pilyje 1625 – 1627 metais ir Biržų pilies klausimas po jos atgavimo. Pilies ryšius nulėmė tai, kad ji buvo vienintelė Biržų kunigaikštystės institucija, kuri turėjo valstybinę reikšmę, ką pripažino ir valdovai Vazos, ir valstybės dignitoriai, ir įvairių LDK ir Lenkijos pavietų bajorai, ir patys Radvilos, ir švedai. Pilies gynybinė paskirtis ir militarinė trauka, dariusi ją karinių centru, suformavo savitą lokalinės visuomenės dalį – pilies visuomenę, kuri buvo skirta saugoti, ginti, aptarnauti ir aprūpinti pilį.Ji buvo ypač margas sociumas, nes susidarė išorinių (pilies įgula) ir vidinių (pilies žmonės) ryšių dėka. Karo situacija lokalinei visuomenei ne tik kūrė naujų ryšių progas, bet griaunančiai veikė senus. Ypač visuomene vargino įvairių karinių formuočių (švedų, Kuršo kunigaikščio pavaldinių, LDK dalinių, Radvilų privačių dalinių) veiksmai regione, pasireiškę įvairiomis negatyviosiomis formomis: teisėtu provianto rinkimu, jo atiminėjimu, plėšikavimu ir žudymu. Rezultatyvius kultūrinius ryšius karybos srityje sąlygojo dalies lokalinės visuomenės veiksnumas, pasireiškęs ne vienos socialinės grandinės dalyvavimu: didikų programinis rūpestis, dvaro klientūros veikla, bajorų – žeminių ir valstiečių tarnystė.Reikšminiai žodžiai: Biržų pilis; Biržų kunigaikštystė; Lokalinė visuomenė; Švedai; Livonijos karai; Kuršas; Žiemgala; Pilininkas.

ENThe paper analyses the following questions: the local community, the Swedes and the Livonian wars; the importance of Biržai Castle in the early 17th c.; military operations in 1625; the loss of Biržai Castle (testimonies of contemporaries); the local community of Biržai Principality and the Swedish period; the Curonian Land and Žiemgala during the war; the Swedes in Biržai Castle in 1625 – 1627 and the question of Biržai Castle after its recovery. The castle’s relations were determined by its status as the sole institution of state importance in Biržai Principality, which was recognised by the Vasa rulers, state dignitaries, noblemen from various urban counties of the Grand Duchy of Lithuania (the GDL) and Poland, the Radziwills themselves and the Swedes. The defence purpose and the military attraction of the Castle, which turned it into a military centre, formed a unique part of the local community – a castle community whose purpose was to protect, defend, serve and supply the Castle. This community was particularly varied as it had been shaped by external (castle garrison) and internal (castle residents) relations. Not only did the war situation create possibilities for new relations in the local community but it also destroyed the old relations. The community was particularly troubled by actions of different military formations (the Swedes, subalterns of the Curonian Duke, the GDL units and the Radziwills’ private formations) in the region that manifested themselves in a number of negative forms: the legal collection of provisions, their extortion, looting and killing.