Komunikacinė pragmatika ir kalbėjimo situacijos tikslas: deminutyvų vartojimo atvejis.

LTKalbėjimo situacijos labai dažnai tampa tinkamais kalbėjimo taisyklių kontekstais. Svarbiausia kalbėjimo situacijos sudedamoji dalis yra jos dalyviai. Visi dalyviai turi savo vaidmenis, o bendraujant labai svarbus yra jų tarpusavio ryšys, atskleidžiantis jų socialinius vaidmenis ir su tuo susijusius galimus konfliktus, socialinės padėties įtaką ir t. t. Šiame straipsnyje bandoma patyrinėti deminutyvų vartojimą įvairiose situacijose, kurių komunikaciniai tikslai ir pokalbio dalyviai skiriasi. Tyrimai parodė, kad esant skirtingoms situacijoms ir pokalbių dalyviams bei jų tikslams, deminutyvai dažniausiai vartojami kalbant su mažais vaikais, naminiais gyvūnais ar juos minint. Jie vartojami ir kalbant su gerais draugais, mielais, artimais žmonėmis, taigi ne formaliose situacijose, o priešingai – draugiškose, intymiose. W. U. Dresslerio ir L. Merlini-Barbaresi nuomone, tai būtų „nerimtos“ (nedalykinės) situacijos (1994: 218). Todėl ir įprasčiausia deminutyvų reikšmė yra susijusi su emocijomis, ypač su meilumu ir švelnumu, kai kalbinės situacijos adresatas yra mielas žmogus. Deminutyvai gali nulemti visą kalbėjimo aktą, nes vien tik šių žodžių pavartojimas suteikia pasakymui kuo įvairiausių reikšmių – nuo meilės ir simpatijos iki ironijos. Be to, deminutyvai gali sušvelninti reikalavimą ar sumažinti ko nors griežtumą. Tais atvejais, kai bendraujama su nepažįstamais žmonėmis, deminutyvai taip pat gali būti dažni, tik jų vartojimą lemia ne intymumas, o draugiškumo, supratimo ar net naudos siekimas. Vadinasi, negalime apie šių žodžių reikšmes kalbėti izoliuotai, be konteksto. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komunikacinė pragmatika; Kalbos situacija; Deminutyvai; Kalbėjimo vaidmenys; Socialinis statusas; Draugiškumas; Pragmatics of communication; Speech situation; Diminutives; Speaking roles; Social status; Friendliness.

ENVery often speaking situations provide appropriate contexts for rules on speech. The most important component of a speaking situation is its participants. All participants have their roles. In communication their interrelation is very important. It reveals their social roles and possible related conflicts, the influence of the social situation, etc. The article focuses on the use of diminutives in various situations in which communicative objectives and participants in the conversation are different. The analysis showed that in various situations when participants and their objectives are different, diminutives are most often used in conversations with small children, pets or in conversations about them. They are also used in conversations with good friends, pleasant, close people, and in informal, friendly and intimate situations. According to Dressler and Merlini-Barbaresi, these are “not serious” (un-matter-of-fact) situations (1994: 218). Therefore, the simplest meaning of diminutives is related to emotions, especially with fondness and tenderness, when the addressee of a speaking situation is a pleasant man. Diminutives may determine the whole speaking act, since their use provides the utterance with diverse meanings – from love and affection to irony. Moreover, diminutives may soften a demand or decrease strictness. Diminutives may also be frequent in cases of communication with unfamiliar people. However their use is determined not by intimacy, but by the pursuit of friendliness, understanding, or even benefit. Thus, it is impossible to speak about the meaning of these words in isolation, out of context.