Tautinių mažumų dalyvavimas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą 1920-1926 m. : kiekybinių charakteristikų projekcija

LTRemiantis lietuviškosios istoriografijos skleistinėje fiksuotu aptariamosios problematikos „įdirbiu“, XX a. tarpukario periodikos publikacijose fokusuotomis įžvalgomis, telkiantis į pagalbą išlikusią statistiką bei ją analizuojant, siekiama įsigilinti į rinkimų akcijų bendrąsias rezultato prasmes ir apimtis 1920–1926 m. Keturiose susivokimo ir pilietiškumo patikros kampanijose tautinių mažumų bendruomenių „turtu“ tapo įgyta patirtis. Tarpgrupinė sutelktis klostosi chaotiškai (atrodo, kad ir pačiame parlamente nesama jų sutarties akivaizdesnio tęsinio). Rinkimų „lyderių“ ir „naujokų“ kaita greičiausiai neatsitiktinė. autoriaus santraukaReikšminiai žodžiai: Tautinės mažumos; Rinkimai; Seimas; Steigiamasis Seimas.

ENReferring to the studies of the problems, discussed in Lithuanian historiography, the insights, found in the periodical publications of the interwar period of the 20th century and analyzing the remaining statistics, attempts are made to dig deep into the general meaning and volumes of the results of the election campaigns, held during the time period of 1920–1926. The experience, acquired by the national minorities during the four campaigns of testing the public spirit became the “fortune” of those communities. The inter-group cohesion was chaotic (it seems, that in the Parliament itself there was no obvious continuation of the agreement). The change of the “leaders” and “prime movers” in the elections was, most probably, not coincidental.