LTPagrindinis straipsnio tikslas – nustatyti Biržų valdos geografinės erdvės apibrėžimą ir atsekti, ar jis sutampa su lokalinės visuomenės erdve. Autorius mini, kad Biržų kunigaikštystės formavimosi genezė siekia 1455 m., kai Trakų vaivada Radvila Astikaitis gavo iš valdovo Kazimiero Jogailaičio donacinę žemę Biržuose, kurią apgyvendino. Tačiau Biržų kunigaikštystę realiai „sukūrė“ Mikalojus Radvila Rudasis ir jo palikuonys (Kristupas I Perkūnas ir Kristupas II Radvilos), įvairiais būdais lipdydami aplink Biržus šiauriausią Lietuvoje valdą, išplėsdami ją nuo žemės iki kunigaikštystės. Nuo XVI a. antrosios pusės iki XVII a. vidurio jos teritorinė sudėtis iš esmės nekito. Lokalių Kunigaikštystės valdų struktūra buvo identiška: dvaras ir šalia jo įsikūręs miestelis, apsupti kaimų ir smulkių palivarkų. Išorinei komunikacijai svarbi buvo siena su Kuršu, kurios faktinių ribų niekas tiksliai nežinojo. Lyginamojo tyrimo dėka, autorius prieina keletą svarbių pastabų:1) keletas vietovių, kurios šiandien laikomos Biržų krašto istorinio paveldo dalis, niekada iš tikrųjų nebuvo integralios kunigaikštystės dalys; 2) tokių būdu, išryškėja dar aiškesnis šio tyrimo plotas. Biržų kunigaikštystės kompleksas vientisas ir kompaktiškas buvo tik iš dalies, nes jo teritorijos viduje buvo nedidelių ne Radviloms priklaususių „salelių“ – kareliškųjų žemų, įsiterpusių į Papilio, Salamiesčio ir Biržų valdas. Taip pat kai kurios žemės buvo atskirtos nuo bendrosios teritorijos ir tokių būdu, jos pačios virsdavo „salelėmis“ karališkose žemėse.Reikšminiai žodžiai: Biržų kunigaikštystė; Žemėlapiai.
ENThe main objective of the paper is to define the geographical space of the Biržai estate and to establish whether it overlaps with the space of the local community. The author notes that the genesis of Biržai Principality dates back to 1455 when Trakai Waywode Radziwill Astikas populated donation land in Biržai received from Casimir the Jagellonian. However, Biržai Principality was in fact "created" by Nicolaus Radziwill the Brown and his offspring (Christopher I the Thunder and Christopher II the Radziwills) who built Lithuania’s northernmost estate around Biržai, using different means and expanding it from a land to a principality. Between the second half of the 16th c. and the mid-17th c. its territorial composition remained practically unchanged. The structure of the Principality’s local estates was identical, featuring a manor with a nearby town surrounded by villages and small granges. The border with the Curonian Land whose actual boundaries no one knew exactly was important for external communication. Based on a comparative study, the author draws makes some important remarks: (1) several locations that today are considered a part of the historical heritage of the Biržai region were never in fact parts of the Principality, and (2) this way an even clearer area for this study is defined. The complex of Biržai Principality was only partially integral and compact, as small “islets” not owned by the Radziwills existed within its territory – Royal demesne lands in the Papilys, Salamiestis and Biržai estates. Some of the lands were isolated from the whole territory and became “islets” in the Royal demesne land.