Kvėdarna

LTKvėdarnos apylinkės yra Žemaičių aukštumos pietvakarių dalyje, vakaruose pereinančios į Pajūrio žemumą. Jūros, jos intakų ir kitų upelių išraižytose miškingose žemėse žmonės gyveno jau akmens amžiuje. XIII–XIV a. dabartinės Kvėdarnos apylinkės priklausė Pagraudės valsčiui. Kovų su Kryžiuočių ordinu ir jo talkininkais metu kraštas buvo nuniokotas ir beveik negyvenamas. Tik po 1422 m. įsigalėjus taikai, ši Žemaitijos dalis pradėjo atsigauti. Atokiau Padievaičio piliakalnio, prie Geniotalio, įsteigiamas Kvėdarnos dvaras, prie kurio kūrėsi miestelis, pastatoma ir aprūpinama bažnyčia. Monografijoje aprašoma Kvėdarnos apylinkių gamta, apžvelgiama praeitis nuo seniausių laikų iki šių dienų, liaudies buitis, papročiai, tradicijos, krašto žmonių materialinė bei dvasinė kultūra, tarmė. Pateikiama žinių apie žymesnius žmones, kilusius iš Kvėdarnos apylinkių arba ten gyvenusius, skelbiama nemažai autentiškos liaudies kūrybos, įdomių prisiminimų. Leidinys gausiai iliustruotas istorinėmis praeities bei dabarties nuotraukomis, piešiniais, schemomis.