Seredžius
LTSeredžiaus apylinkėse žmonės gyveno jau akmens amžiuje. Ant piliakalnio prie Pieštvės upelio buvo pastatyta pilis, turėjusi didelės reikšmės Lietuvos kovose su kryžiuočiais. 1293 m. liepos 25 d. Pieštvės pilis paminėta Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“. XV a. pradžioje Dubysos ir Nemuno santakoje galėjo stovėti ir Vokiečių ordino Dubysos pilis. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Dubysos ir Nemuno santakoje susiformavo gyvenvietė, buvo pastatytos katalikų ir rutėnų (protestantų) bažnyčios. 1635 m. Mykolas Sapiega bažnyčiai suteikė fundaciją, kuria buvo įsteigta ir parapinė mokykla. Po 1829 m. kovo 19 d. Nemuno potvynio, nušlavusio senąjį Seredžių, gyventojai ėmė kurtis toliau nuo upės aukštesnėse vietose. XIX a. viduryje Kletas Burba Belvederyje įkūrė reprezentacinį dvarą, kuriame buvo biblioteka, archyvas, vyko kultūros renginiai. XIX a. antrojoje pusėje Seredžius buvo valsčiaus centras, nuo 1877 m. veikė vandens matavimo stotis, nuo 1889 m. – vaistinė, 1907 m. buvo pastatyta nauja bažnyčia. 1957 m. pradėta statyti Klausučių gyvenvietė. Šiuo metu Seredžius yra seniūnijos centras. Ši, 9-oji, „Lietuvos valsčių“ serijos monografija yra pirmasis bandymas apžvelgti Seredžiaus apylinkių istoriją nuo seniausių laikų. Joje pirmą kartą skelbiami mokslo darbai, aprobuoti serijos Mokslo darbų komisijos, pateikiama originali medžiaga apie Seredžiaus romus, gausu nuotraukų, piešinių.
- p. 73-86. Senosios Seredžiaus laidojimo vietos / Vytautas Urbanavičius
- P. 87-101. Pieštvės pilis Lietuvos gynyboje : legendinės Lietuvos pradžios pilis / Romas Batūra
- p. 114-116. Belvederio bastioninis įtvirtinimas / Ingrida Veliutė
- P. 117-124. Seredžius archeologijos šaltinių duomenimis / Linas Kvizikevičius
- p. 158-181. Seredžiaus valsčiaus savivaldybė 1918-1940 metais / Ričardas Čepas
- p. 182-187. Seredžiaus valsčiaus kaimo ūkis 1930 metais / Jonas Milius
- p. 187-196. Iš Seredžiaus pašto praeities / Kazys Misius
- p. 197-208. Rezistencija Seredžiaus apylinkėse 1944-1953 metais / Albinas Masaitis, Rolandas Rulevičius
- p. 224-240. Seredžiaus valsčiaus žemės ūkis (1940-1990) / Vytautas Skebas
- p. 316-336. Seredžiaus valsčiaus mokyklos 1919-1940 metais / Ričardas Čepas
- p. 379-392. Seredžiaus dvaras ir miestelis XIX amžiuje / Povilas Spurgevičius
- p. 514-517. Seredžiaus kraštas dailės kūriniuose / Vladas Gasiūnas
- p. 517-522. Belvederio rūmai / Povilas Spurgevičius
- p. 523-530. Seredžiaus krašto viešosios bibliotekos / Nijolė Masiulienė
- p. 557-562. Šauliai ir kitos visuomeninės organizacijos / Vida Girininkienė, Vytautas Skebas
- P. 655-665. Asmeniškai išgyventas etninis kultūrinis tapatumas naratyve : Pranas Virakas apie Seredžiaus apylinkes (XIX a. pabaiga - XX a. 6-asis dešimtmetis) / Irena Regina Merkienė
- p. 665-756. Prano Virako atsiminimai apie Seredžių / tekstą parengė Irena Regina Merkienė, rankraščių kalbą parengė Kazys Morkūnas
- p. 805-822. XIX a. pabaigos - XXI a. pradžios Seredžiaus baldai / Živilė Straukienė
- P. 822-837. Seredžiaus krašto moterų drobulės ir skepetos / Inga Nėnienė
- p. 847-856. Elgetos ir elgetavimas XX a. pirmojoje pusėje / Jonas Mardosa
- P. 856-861. Kaip Seredžiaus krašto vaikai naudoja elementariąją magiją / Dovilė Kulakauskienė
- P. 861-889. Seredžiaus romai / Aušra Simoniukštytė
- P. 889-905. Vandens malūnai / Eligijus Juvencijus Morkūnas
- p. 905-908. Senosios Seredžiaus kapinės / Vida Girininkienė
- p. 909-924. Seredžiaus kapinių paminklai / Vaidas Banys
- p. 925-929. Seredžiaus šnekta / Kazys Morkūnas
- p. 929-931. Seredžiaus apylinkių gyvenamųjų vietų vardai / Marija Razmukaitė
- P. 931-942. Seredžiaus apylinkių vietovardžiai / Dainius Babilas
- p. 943-950. Seredžiaus šnektos atspindžiai Prano Virako rankraščiuose / Kazys Morkūnas
- p. 951-953. Žiupsnelis Prano Virako kalbos pavyzdžių / parengė Kazys Morkūnas
- p. 959-964. Rankraščiai byloja / Povilas Krikščiūnas
- p. 964-1020. Seredžiaus apylinkių dainos / parengė Giedrė Šmitienė ; melodijas parengė Audronė Vakarinienė
- p. 1020-1055. Seredžiaus krašto pasakojamoji tautosaka / parengė Lina Valiukaitė
- P. 1055-1075. Lietuviškos pasakos, 1885 m. užrašytos Jurgio Mačiulio / tekstą parengė Kazys Morkūnas ; įvadą parašė Vida Girininkienė
- p. 1075-1094. Smulkioji tautosaka / parengė Dalia Zaikauskienė
- p. 1095-1098. Antropologas profesorius Julijonas Grincevičius / Albinas Vaičiūnas
- p. 1098-1105. Pranas Virakas / Vida Girininkienė
- p. 1106-1109. Elas Džolsonas - muzikinio pasaulio žvaigždė iš Seredžiaus / Sid Leiman, Regina Kopilevič
- p. 1109-1121. Stasio Šimkaus keliais / Dana Palionytė-Banevičienė
- p. 1121-1127. Antanas Bružas ir laikraštis Mūsų rytojus / Antanas Gintautas Bružas
- p. 1138-1142. Jono Virako gyvenimo kelias / Vytautas Kutkevičius
- p. 1149-1160. Juozas Indra / Ona Narbutienė
- p. 1162-1167. Girdintys gamtos tylą : Apie Alfonsą Būdvytį ir Rimutę Mačiulytę / Stanislovas Žvirgždas
- Apie elgesį bažnyčioje ir kitas luomo tapatybės išraiškos detales: 1891 m. Seredžiaus atvejis / Vilma Žaltauskaitė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2022, t. 45, p. 111-162.
- Elulooja suulise ajaloo uurimine Leedus / Irena Šutinienė. Mäetagused. Hüperajakiri. 2009, Iss. 43, p. 145-158.
- Knygnešiai ir knygnešystė Pakaunės krašte / Inga Stepukonienė. Kaunas : Eurispauda, 2020. 549 p.
- On the way to visibility: the process of creating a cultural memory of the genocide of the Lithuanian Roma / Agnieška Avin and Anna Pilarczyk-Palaitis. Journal of Baltic studies. 2023, vol. 54, no. 1, p. 87-102.
