LTPetras Skarga (1536–1612) yra visiems žinomas kaip Krokuvoje darbavęsis karaliaus pamokslininkas ir religinis rašytojas. Vis dėlto lemiamas jo gyvenime buvo menkai įvertintas istoriografijoje 1573–1584 m. periodas, kai Skarga gyveno Vilniuje, kur jis galutinai susiformavo ir kaip intelektualas, ir kaip vienuolis. Šis laikotarpis baigėsi 1577 m. Skargai davus iškilmingus profeso įžadus. Nuo 1576 m. viena po kitos Vilniuje buvo išleistos poleminės, religinės knygos, užsienio autorių vertimai, o visų pirma – labai populiarūs „Šventųjų gyvenimai“ (Żywoty świętych, 1579). Vilniuje atsiskleidė Skargos organizaciniai gabumai: 1573 metais jis įkūrė Gailestingumo broliją, ėjo mokyklos vicerektoriaus pareigas, o 1579 m. tapo pirmuoju Vilniaus akademijos rektoriumi, 1582–1583 metais Vilniuje organizavo kunigų diecezinę ir popiežinę seminarijas, 1582–1584 metais – jėzuitų kolegijas ir mokyklas Polocke, Rygoje ir Tartu. Pažymėtina sėkminga Skargos veikla rūpinantis Radvilų giminės atvertimu į katalikybę ir vienijant su Romos Katalikų Bažnyčia stačiatikius. 1584 metais Skarga išvyko į Krokuvą jau kaip visiems žinomas pamokslininkas, rašytojas ir kontrreformacijos veikėjas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Petras Skarga; Piotr Skarga.
ENPiotr Skarga (1536–1612) has been known as a royal preacher in Cracow and a religious writer. However, the critical period of Skarga’s life between 1573 and 1584, which he spent in Vilnius and where he matured both as an intellectual and as a monk, has not been adequately addressed in historiography. The formation of Skarga ended in 1577 when he took solemn vows of the professed. From 1576, his polemical and religious books, translations of foreign authors, and, most importantly, his highly popular "Żywoty świętych" (Lives of the Saints, 1579) were published in Vilnius. It was in Vilnius where Skarga’s organisational skills unfolded: in 1573 he founded the Brotherhood of Mercy, was a vice-rector of Vilnius Jesuit college, and in 1579 became the first rector of the Academy of Vilnius; in 1582–1583 he founded diocesal and papal seminaries in Vilnius, and in 1582–1584 – Jesuit schools and colleges in Polotsk, Riga and Tartu. Mention should be made of Skarga’s success in converting the Radziwill family to Catholicism, and in uniting Orthodox believers with the Catholic Church. When in 1584 Skarga left Vilnius for Cracow, he was already a recognised preacher, writer and a Counter-Reformation figure. [From the publication]