Sejmy rozerwane i zerwane w XVII stuleciu
LTStraipsnyje apžvelgiama nutrauktų ir suardytų Abiejų Tautų Respublikos Seimų atvejų istorija XVII a. ir svarstomi lenkiškojo parlamentarizmo žlugimą lėmę veiksniai, "Liberum Veto" ir "Liberum Rumpo" sukeltos pasekmės. Taip pat aiškinami nutraukto ir suardyto seimo skirtumai. Laisvas Respublikos seimas visų pirma buvo politinis forumas, kuriame įvairiomis temomis diskutuota laisvai ir aštriai. Jeigu pavykdavo pasiekti susitarimą, buvo rengiamas įstatymas, tačiau labai dažnai svarstant sudėtingus klausimus, sutarimo pasiekti nepavykdavo ir Seimas turėdavo savo darbą baigti priartėjus pabaigos terminui. Pagal Henriko artikulus ir 1591 m. konstituciją seimas turėjo trukti 6 savaites. Tai buvo privalomas (įpareigojantis) terminas be jokių išimčių. Tačiau kiekvienas į seimą išrinktas atstovas galėjo nutraukti Seimo darbą pareiškęs protestą ("Liberum Veto" teisė) ir išėjęs iš posėdžių salės. Parlamento suardymui buvo naudojamas "Liberum Rumpo" metodas. Valdant Vazų dinastijai iš 72 Seimų, 17 seimų buvo nutraukti nepriėmus rezoliucijų, tačiau nei vienas seimas nebuvo suardytas. Mykolo Kaributo Vyšnioveckio valdymas prasidėjo seimo suardymu. Karūnacinio seimo parlamentinė sesija buvo nutraukta nesibaigus 43 posėdžio dienai. Seimo sesijos nutraukimas iki 43 posėdžio dienos ilgainiui tapo teisei prieštaraujančia parlamentine praktika.Reikšminiai žodžiai: "liberum rumpo"; "liberum veto"; Abiejų Tautų Respublikos seimai; Abiejų Tautų Respublikos seimas; Henriko artikulai; Liberum veto; Seimai XVII a.; Vladislovas Čičinskas; Henrician articles; Literum veto; Sejm of the Polish-Lithuanian Commonwealth; The Sejm of the 17th Century; The Sejm of the Republic of the two Nations; The liberum rumpo; The liberum veto; Vladislav Sicinski.
