Komparatyvistinis detektyvas: Juozo Grušo "Barbora Radvilaitė" - Balio Sruogos "Barboros Radvilaitės" transkripcija?

LTStraipsnyje lyginamos dvi panašaus siužeto dramos: Balio Sruogos Barbora Radvilaitė (nebaigta, 1946) ir Juozo Grušo Barbora Radvilaitė (1971). Ieškoma tematinių, struktūrinių, stilistinių panašumų, pasikartojančių motyvų, Sruogos citatų, parafrazių Grušo tekste, Barboros Radvilaitės intertekstų panaudojimo abiejuose kūriniuose. Tai vidinės komparatyvistikos, lyginimo vienoje nacionalinėje literatūroje užduotis, bet ji išveda į platesnį kontekstą. Abiejuose dramose aptinkami istorinio-kronikinio, hagiografinio, tragedinio diskurso pėdsakai, panašumas su Shakespeare‘o tragedijomis (itin savitas Romeo ir Džuljetos ir Hamleto junginys Grušo Barboroje Radvilaitėje). Dramų gretinimas leidžia kalbėti ne tik apie tiekėjo ir priėmėjo santykius, Sruogos skolinius Grušo tekstuose (akivaizdžiausias jų – teatro motyvas), bet ir apie temos sklaidą juose: stebima, kaip pradėta viename kūrinyje, ji tęsiama, transformuojama, subrandinama kitame. Dvi dramos – dvi Barboros Radvilaitės istorijos interpretavimo versijos, du istorinės dramos tipai, dvi metaforizavimo pakopos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komparatyvistika; Istorinė drama; Viljamas Šekspyras (William Shakespeare); Romantinė legenda; Comparativistics; Historical drama; Shakespeare's tradition; Romantic legend.

ENThe article compares two dramas of similar plot: Barbora Radvilaitė by Balys Sruoga (unfinished, 1946) and Barbora Radvilaitė by Juozo Grušas (1971). The thematic, structural and stylistic similarities, repetitive motives, quotations by Sruoga, paraphrases in Grušas’ texts, use of Barbora Radvilaitė intertexts are searched for in both works. It is a task of internal comparativistics and comparison in one national literature but it leads to a wider context. Both dramas contain traces of historical-chronic, hagiographic and tragedy discourse, similarity to Shakespeare’s tragedy (very specific combination of Romeo and Juliet and Hamlet in Barbora Radvilaitė by Juozo Grušas). The comparison of dramas enables to reveal not only the relations between provider and receiver, Sruoga’s loanwords in Grušas’ text (theatre motive the clearest one) but also to speak about theme’s spread in them: there is observed how the theme starts in one drama, continues, transforms, matures in another drama. Two dramas – two versions of interpretation of Barbora Radvilaitė’s history, two types of historical drama and two metaphorical stages. [From the publication]