LTRemiantis XX a. kompozitorių - Ernsto Kfeneko, Olivier Messiaeno, Arvo Parto ir kt. - mintimis apie sakralumo išraišką muzikoje, galima teigti, kad lemiamas šio proceso veiksnys yra specifinis laiko tėkmės organizavimas. Kaip religijos istorikas ir filosofas Mircea Eliade rašė apie religingo žmogaus gyvenime egzistuojantį dviejų rūšių laiką - „istorinę dabartį“ ir „šventąjį laiką“, taip kompozitoriai analogišką požiūrį perteikia atitinkamai planuodami muziką laike. Analizuojant vieno ryškiausių X X a. sakralinės muzikos kūrėjų O. Messiaeno kūrinius pastebėta, kad specifinės „šventojo laiko“ tėkmės procese svarbiausias elementas yra ritmas. Šis muzikos elementas dažnai tampa priemone atskleisti priešpriešą tarp sacrum irprofanum sferų. Tyrinėdama Messiaeno kūrybą, teologė Catherine Pickstock atkreipė dėmesį, kad „neidentiškų motyvų kartojimas“ („neritmiškumas“) šio kompozitoriaus muzikoje „susijęs su amžinybe ir perteikia Dievo vaizdinį“, o laikinajam, žmogiškajam pasauliui būdingas „identiškas kartojimasis“ .[...] Skirtingų autorių kompozicijas vienija siekis per ritmą niveliuoti laiko ribas, sakralumą interpretuojant ir perteikiant kaip „belaikiškumą“. Straipsnyje siekiama pateikti ritmo, kaip vienos efektyviausių sakralumo raiškos priemonių, teorines prielaidas bei jas pagrįsti nagrinėjant lietuvių kompozitoriaus Alvido Remesos kūrinius fortepijonui „Stigmos“ (1989) ir „Sakramentalijos“ (1998). Nustatyta, kad, analogiškai O. Messiaeno kūrybai (kuri inspiravo šių kūrinių atsiradimą), A. Remesos kompozicijose atskirties tarp dieviškosios ir žemiškosios sferų išryškinimui pasitelkiamas „sakralinis“ ir „profaninis“ ritmas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Sacramentals"; "Stigmata"; A. Remesa; Alvidas Remesa; Dramaturgija; Kūriniai fortepijonui; O. Messiaen; Olivier Messiaen; Profanum; Religinė semantika; Ritmas; Ritminė analizė; Sacrum; "Sacramentals"; "Stigmata"; A. Remesa; Alvidas Remesa; Dramaturgy; O. Messiaen; Olivier Messiaen; Profanum; Religious semantics; Rhythm; Rythmical analysis; Sacrum.