LTStraipsnyje keliamas klausimas, ar globalios migracijos sąlygotus procesus Lietuvoje tikslinga nagrinėti naujo socialinio reiškinio, apibrėžiamo kaip prekariatas, aspektu? Remiantis ankstesnėmis publikacijomis ir reprezentatyviu Lietuvos gyventojų tyrimu parodoma, jog migraciją patiriantys asmenys yra socialinė grupė, turinti šiam reiškiniui būdingų bruožų. Jo esminė charakteristika – nesaugumas – laikomas pagrindine empirinių duomenų organizavimo kategorija. Nesaugumą siūloma analizuoti skiriant tris raiškos lygmenis – nesaugumą „stūmos“ priežasčių, socialinių reikšmių kilmės šalyje ir problemų, kylančių migracijos tikslo šalyje, požiūriais. Vadovaujantis migracijos pokyčių tyrimams pritaikytu R. Hillo modeliu ir integruojant A. H. Richmondo, J. Trosto, R. S. Parrenas, V. L. Bengtsono, R. Milardo ir B. Wellmano teorines koncepcijas atlikta migraciją patiriančių žmonių nesaugumo įveikos resursų ir repertuarų sociologinė analizė. [Iš leidinio]
ENThe question is raised whether social processes in Lithuania brought about by global migration could be analyzed through the prism of the new social phenomenon, named precariat? Based on the previous publications and a representative survey of the Lithuanian population, the authors show how people under migration are shaped as a separate social group, carrying the features, attributed to this new phenomenon. Being the main feature, insecurity is taken as the key concept in an empirical data analysis. Three levels of insecurity analysis are proposed, namely, the perspectives of "push" factors, social meanings in the country of origin and challenges in the country of destination. R. Hill’s model as well as the ideas of A. H. Richmond, J. Trost, R. S. Parrenas, V. L. Bengtson, R. Milardo and B. Wellman serve as the theoretical background for a sociological analysis of the resources and repertoires of coping with insecurity. [From the publication]