Tautinio ir pilietinio identiteto daryba ir raiška: Klaipėdos naujosios kartos rusakalbių atvejo studija

LTTautinio identiteto kaita šalių (ypač Europos valstybių) integracijos procesuose, kuriuose pagrindiniais socialiniais veikėjais tampa valstybės bei jų vykdoma politika, tiriama kaip imigrantų integracija į konkrečią valstybę politika. Kita vertus, nagrinėjami imigrantų kilmės šalies santykiai su savo išvykusiais piliečiais, nes ne asmens priklausymas valstybei lemia asmens ir valstybės teisinio ryšio buvimą. Klaipėdoje nuo sovietmečio gyvena gausi rusų tautinė bendruomenė. Anot mokslininkų, Lietuvoje gyvenantys rusai dažniausiai deklaruoja dvigubą tapatybę, teigia, jog jaučia stiprų ryšį su Lietuva, net jeigu yra gimę kitur. Tai ypač aktualu gilinantis į šiuolaikinį Lietuvos Respublikos pilietybės turinį, atskleidžiant realų pilietinių teisių turinį ir jų raišką, lyginant skirtingas etnines grupes. Straipsnis parengtas remiantis dviem tyrimais: 1991 m. Lietuvoje atliktu kiekybiniu tyrimu ir 2013 m. kokybiniu tyrimu, atliktu vykdant LMT finansuojamą projektą „Globalizacijos (transnacionalizmo) poveikis valstybinio ir tautinio tapatumo fragmentacijai“ (LIVE). Analizuojamas Lietuvos rusų santykis su Lietuva, jų savijauta ir orientacijos įvykus svarbiems socialiniams ir politiniams lūžiams, aptariamas jų požiūris į Lietuvos pilietybę, migracinės nuostatos. Nagrinėjama, kaip jie suvokia Tėvynę ir kaip juos tenkina gyvenimas Lietuvoje, kokios gyvenimo perspektyvos čia jie tikisi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etinė mažuma; Identitetas; Klaipėdos rusai; Lietuvos rusai; Lietuvos rusai, tautinių mažumų savijauta, socialinės orientacijos,; Lietuvos rusai, tautinių mažumų savijauta, socialinės orientacijos, Tėvynės suvokimas, identitetas, Klaipėdos rusai; Pilietinis identitetas; Tautinis identitetas; Tėvynės suvokimas; Tėvynės suvokimas, identitetas, Klaipėdos rusai; Ethnic minority, homeland attitudes, identity, etnic identity; Klaipėda russians; Lithuanian Russians; Lithuanian Russians, ethnic minorities, homeland attitudes, identity, state; Lithuanian Russians, ethnic minorities, homeland attitudes, identity, state identity; State identity.

ENThis paper aims to describe the state identity vs., let us say, European or Russian identity (as a special case of trans-national or supra-national identity), paying special attention to the dimensions of national, political, economical or cultural diversity that may confi rm it. As the ethnic and territorial confi nement that characterised nationstates is fading, the purpose of this article is a more in-depth understanding of contemporary processes of globalisation, territorial mobility and diversifi cation of national identities. The main components of state identity possible for further empirical investigation are discussed. Analysis of the role of state identity in strengthening and retaining the statehood of a country is mostly directed toward a political and civic context. The article presents the analysis of the data of a survey conducted in Lithuania in 1991 in comparison with today’s social realities. The article focuses on the analysis of the relations between the ethnic Russian group in 1991 and today. The latest qualitative survey was conducted among young Russians in Klaipėda in 2013. [From the publication]