Komparatyvistinė metodologija

LTSkyriuje aptariamos metodologinės komparatyvistikos nuostatos ir jų kaita bei pateikiami lyginamosios analizės orientyrai. Istorinė apžvalga atskleidžia strateginius pokyčius komparatyvistinės metodologijos ir metodikos baruose: kompleksinių lyginamųjų tyrimų poreikį, daugiakultūrinę komparatyvistikos dimensiją, išaugusią intertekstualumo vertę, tarpdisciplininį šiuolaikinių lyginamųjų tyrinėjimų pobūdį. Aptariant komparatyvistikos ribas ir objektą, pateikiami naujausi Vakarų mokslininkų apibrėžimai, pabrėžiant, kad lietuviškoji komparatyvistikos samprata taip pat turėtų keistis, papildant jos turinį moderniausiomis nuostatomis. Šiandien būtina pažymėti, kad komparatyvistika tiria ne tik literatūrinius ryšius, bet ir sankirtas tarp literatūros ir kitų pažinimo sričių, tarp literatūros ir pačios įvairiausios meninės praktikos. Skyriaus praktinėje dalyje apžvelgiamos lyginamųjų tyrimų prielaidos ir pateikiamas teksto analizės pavyzdys, taikant prancūzų komparatyvistų siūlomą metodiką – vadovautis trimis taisyklėmis: išryškėjimo, paslankumo, iradiacijos (émergence, flexibilité, irradiation). Pabaigoje išryškinamos šiandieninės tyrimų kryptys, pažymint, kad lyginamoji literatūra ir kultūrinis bei epistemologinis pliuralizmas puikiai sugyvena, ir dėl to baimintis neverta. Svarbu, kad mokėtume išnaudoti kiekvieno metodo privalumus. Skyriaus autorei atrodo, kad komparatyvistika turi savo metodologiją, kurią verta ne tik pažinti, bet ir taikyti literatūrologijoje bei kultūrologijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komparatyvistinė metodologija; Literatūra; Komparatyvistikos raida; Įtakų teorija; Teikėjas-priėmėjas; Vidinė komparatyvistika; Istorinis-lyginamasis metodas; Tarpdiscipliniškumas; Daugiakultūriškumas; Pliuralistinė metodologija; Intertekstualumas; Paraliteratūra; Marginalijos; Išryškėjimas; Paslankumas; Iradiacija; Vinco-Mykolaičio Putino eilėraščio "Poetas" analizė.

ENThe section analyses the provisions of comparative methodology and their change[21], and presents the landmarks of comparative analysis. A historical review reveals strategical changes in comparative methodology: a demand for complex comparative analyses, the multicultural dimension of comparative methodology, a higher value of intertextuality, and the interdisciplinary nature of contemporary comparative analyses. The discussion of the borders and the subject of comparative methodology presents the latest definitions by Western scientists. It is also stressed that the Lithuanian notion of comparative studies should also change; it should be supplemented with modern provisions. Today it has to be noted that comparative studies analyse not only literary relations, but also intersections between literature and other spheres of cognition, between literature and various artistic practices. In the practical part of the section assumptions of comparative analyses are reviewed and the example of textual analysis is presented. It applies the methodology of the French comparativists – the observance of three rules: émergence, flexibilité, irradiation. At the end directions of contemporary analyses are highlighted. Furthermore, it is stated that comparative literature and cultural as well as epistemological pluralism coexist perfectly, and that there is no need to be concerned about it. The most important thing is to make use of every method’s advantages. According to the author of the section, comparative studies have their own methodology worth familiarising oneself with and applying in literary and cultural studies.