New data on resolving the puzzle of the Wolfenbüttel Postilla

LT1896-aisiais Čikagos universiteto profesorius Hansas M. Schmidtas-Wartenbergas (Hans M. Schmidt-Wartenberg) Volfenbiutelio (Vokietija) miesto bibliotekoje surado pamokslų rinkinio lietuvių kalba rankraštį. Tai seniausia žinoma lietuvių Postilė, kuri greičiausiai buvo parašyta tarp 1563 ir 1573 metų, remiantis dar senesniu rankraščiu. Postilė buvo parašyta Lietuvos kunigams Prūsijoje, kurie ją kopijavo vienas nuo kito, nes rankraštis nebuvo ruošiamas publikavimui. Pamokslų tekstai buvo išversti iš vokiečių ir lotynų kalbų (paprastai originalo teksto šaltinis minimas pabaigoje), tačiau iš dalies tai buvo originalus darbas, nes pamoksluose buvo kalbama ir apie vietinių gyventojų reikalus, papročius, senuosius lietuvių dievus, tokius kaip Pikulas ir Žemėpatis. Postilės kalbą iki šių dienų mažai kas tyrinėjo. Ją atradus, 1900 metais, Kionigsbergo universitete Vilius Gaigalaitis (Wilhelm Gaigalat) apgynė disertaciją apie Postilės kalbą. Tačiau ši disertacija yra akivaizdžiai pasenusi, ypač žvelgiant iš šių dienų dialektologijos perspektyvos. Eduardas Hermanas (Eduard Hermann) kelia hipotezę, kad Postilės kalbos pagrindą sudarė Prūsijos lietuvių tarmė, kuri palaipsniui išnyko. Joje buvę žemaičių ir rytų Lietuvos tarmių bruožų. Visgi tai mažai tikėtina, kadangi Postilėje labai aiškiai matomas tarmių mišinys, kuris natūralioje tarmėje menkai tikėtinas. Straipsnio autorius daug metų domėjosi Volfenbiutelio Postilės kalba, tačiau tik pastaruoju metu pradėjo ją tyrinėti sistemingai. Straipsnyje siekiama parodyti kai kuriuos preliminarius tyrimo rezultatus, kurie būtų įdomūs istorinės dialektologijos, o gal ir kitų sričių, kalbininkams.Reikšminiai žodžiai: Aukštaičiai; Balsiai; Lietuviška postilė; Nazalizacija; Tarmės; Volfenbiutelio Postilė; Žemaičiai; Aukštaičiai; Dialect; Dialects; Lithuanian sermons; Nazalization; Samogitians; Vowels; Wolfenbuttel Postilla.