LT17-ojo amžiaus dvasininkas ir istorikas Matas Pretorijus (Matthäus Prätorius) savo nepublikuotame rankraštyje „Deliciae Prussicae oder Preußische Schaubühne“ iškėlė netradicinę teoriją apie senąją prūsų kalbą, kuri, jo nuomone, apėmusi klasikinių senųjų prūsų tekstų kalbą ir Lietuvos provincijos Nadrovijos kalbą. Šią sampratą Pretorijus gerai apmąstęs ir pasirėmęs savo teiginiu, kad Nadrovijos, buvusios rytų Prūsijos provincijos, kalba tiesiogiai kilo iš senosios prūsų kalbos. Šią teoriją dar 19-ajame amžiuje kritikavo įvairūs mokslininkai, tad Pretorijaus darbas, nors ir buvo paremtas tiesioginiais 17-ojo amžiaus Prūsijos lingvistinės situacijos įrodymais, palaipsniui išnyko iš mokslo akiračio. Straipsnyje aptariama Pretorijaus senosios prūsų kalbos samprata ir Pretorijaus kaip lingvistinio šaltinio patikimumas. Straipsnyje taip pat analizuojami retesni baltų leksikos duomenys, kurie buvo rasti Pretorijaus rankraštyje. Nepaisant klaidingų Pretorijaus aiškinimų apie senosios prūsų kalbos lingvistinį statusą ir jo kaip istoriko (dažnai kvestionuojamų) gebėjimų, aišku, kad Pretorijus buvo talentingas kalboms ir etnografiniams pastebėjimams. Lietuvių kalba jis kalbėjo beveik laisvai. Tai įrodo neįprastas lietuviškų citatų tikslumas ir dažnas atskirų žodžių tam tikrų gramatinių reikšmių vartojimas platesniame vokiškame kontekste, kas negimtakalbiui kalbos vartotojui būtų sunkiai tikėtina. Matas Pretorijus savo rankraštyje ne tik pateikė apibendrintą didelės lingvistinės įvairovės Nadrovijoje ir visoje rytų Prūsijoje paveikslą, bet ir iliustravo visa tai įdomia medžiaga, kuri pakankamai ilgai buvo neįvertinta. Tikimasi, kad straipsnyje pateikti trumpi apmąstymai padės užtikrinti Pretorijaus kaip 17-ojo amžiaus rytų Prūsijos kronikininko reputaciją.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Etimologija; Etnografija; Matas Pretorijus; Nadruva; Prūsizmai; Prūsų kalba; Baltic; Etymology; Matas Pretorijus; Nadrovia; Old Prussian; Prussian language; Prussicisms, etnography.