Latvian brangs: from Lithuanian, Couronian, or German?

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Latvian brangs: from Lithuanian, Couronian, or German?
Authors:
Vanags, Pēteris
In the Book:
Studies in Baltic and Indo-European linguistics : in honor of William R. Schmalstieg / edited by Philip Baldi, Pietro U. Dini. Amsterdam: John Benjamins Publishing Company, 2004. P. 231-241
Subject Category:
LT
Vokietija (Germany); Lietuva (Lithuania); Baltų kalbos / Baltic languages; Latvių kalba / Latvian language; Skoliniai / Loan words; Vokiečių kalba / German language; Žodžių kilmė. Etimologija / Word origin. Etymology.
Summary / Abstract:

LTKaip ir bet kurioje kitoje kalboje, latvių kalboje taip pat yra skolinių. Jie būna kelių tipų, tarp jų yra leksiniai ir semantiniai skoliniai. Straipsnyje aptariama latvių kalbos būdvardžio brangs kilmė ir istorija. Šis būdvardis gali būti laikomas ne latvišku žodžiu, o leksiniu skoliniu iš kitų baltų ar ne baltų kalbų. Tradicines etimologines hipotezes galima rasti Janio Endzelyno (Janis Endzelins) ir Konstantino Karulio (Konstantins Karulis) darbuose. Jų tradicinės sampratos aiškiai ir pagrįstai teigia, kad latvių kalbos būdvardis brangs yra skolinys, tačiau logiško paaiškinimo, iš kurios kalbos šis būdvardis kilęs, nėra. Tiek semantiškai, tiek formaliai žiūrint, menkai tikėtina, kad latvių kalbos brangs buvo pasiskolintas iš lietuvių kalbos, tačiau labai gali būti, kad šio būdvardžio kilmė buvusi kuršiška. Visgi šios teorijos nepateikia atsakymų į visus klausimus, pavyzdžiui, kodėl taip plačiai latvių kalbos tarmėse paplitęs žodis rašytinėje kalboje ir leksikografiniuose šaltiniuose pasirodo labai vėlai arba kaip kuršiškoji latvių kalbos būdvardžio brangs kilmė dera su jo vėlyvu paplitimu ir skirtingomis reikšmėmis. Tad straipsnyje siekiama iškelti dar vieną galimą būdvardžio brangs kilmės aiškinimo teoriją. Gerai žinoma, kad latvių kalbą stipriai lėmusi vokiečių kalba, ypač kai kurios vietinės tarmės. Straipsnyje teigiama, kad būtina išanalizuoti vidurio žemutinės Vokietijos leksikografinius šaltinius ir ieškoti galimo skolinimosi šaltinio būtent juose. Daroma išvada, kad šiuo metu patikimų atsakymų dėl latvių kalbos būdvardžio brangs kilmės ir istorijos kol kas nėra, o atsakymus greičiausiai galima būtų rasti 18-ojo ir 19-ojo amžių latvių tekstuose ir žemutinės vokiečių kalbos šaltiniuose.Reikšminiai žodžiai: Būdvardis; Etimologija; Latvių kalba; Skoliniai; Svetimžodžiai; Tekstai; Vokiečių kalba; Vokiečių žemaičių kalba; Žodžio kilmė; Adjective; Borrowings; Etymology; Foreign words; German; Latvian; Low German language; Origin of words; Texts.

Subject:
Kalbotyra / Linguistics
Related Publications:
Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/56821
Updated:
2018-08-16 15:15:29
Metrics:
Views: 16
Export:
Download