LTStraipsnyje aptariama rašyba Amerikos lietuvių laikraščiuose 20-ojo amžiaus pradžioje. Pagrindinis dėmesys straipsnyje atitenka raidėms č ir š, kurios turi diakritinį v formos ženklą, vadinamą paukščiuku arba varnele. Lietuvių kalba pasiskolino šias dvi raides iš čekų rašybos. Keletą kartų jau bandyta atsekti pirmuosius šių raidžių vartosenos atvejus lietuvių kalbos tekstuose. Tačiau straipsnyje autorius nesiekia šių tikslų. Pagrindinis uždavinys yra suprasti, kaip ši rašyba prigijo, ištirti tą ypatingą lingvistinę situaciją, kuri lėmė radikalų raidžių č ir š prigijimą Amerikos lietuvių laikraščiuose ir Amerikos lietuvių bendruomenėje 19-ojo amžiaus pabaigoje ir 20-ojo amžiaus pradžioje. Iki šiol tokių tyrimų nebuvo. Lietuviškas laikraštis „Varpas“, 1889–1905 metais leistas rytų Prūsijoje ir kontrabandos būdu įnešamas į Lietuvos teritoriją galiojant Rusijos vyriausybės draudimui rašyti lotyniškais rašmenimis, 1890-aisiais publikavo Vinco Kudirkos „Statrašos ramsčius“, kurie tapo rekomendacijomis daugelio laikraščių redaktoriams. Šiose rekomendacijose buvo ir raidės č ir š. Straipsnyje analizuojama, kaip šios raidės buvo priimtos ir vartojamos Amerikos lietuvių laikraščiuose „Vienybė Lietuvninkų“, „Lietuva“, „Darbininkų viltis“, „Tėvynė“, „Žvaigždė“, „Katalikas“ ir „Saulė“. Ilgą laiką buvusi populiari dviguba rašyba: č ir š, vadinamoji knyginė rašyba, arba cz ir sz, vadinamoji laikraščių rašyba. Teigiama, kad 1903-ieji metai tapo persilaužimo metais, kai po truputį vis plačiau Amerikos laikraščiuose įsigalėjo knyginė rašyba.Reikšminiai žodžiai: Amerikos lietuvių laikraščiai; Bendrinė kalba; Diakritiniai ženklai; Digrafas; Grafema; Ortografija; Rašomoji lietuvių kalba; Rašyba; American Lithuanian newspapers; Diacritical marks; Digraphs; Graphemes; Orthography; Standard Lithuanian; Standard language; Written Lithuanian.