LTTyrimo objektas – lietuvių kalbos veiksmažodžių dėti ir duoti paradigmos. Jau anksčiau svarstyta, kad baltų kalbų tematinių veiksmažodžių preterito daryba priklauso nuo jų esamojo laiko kamieno. Stebėtinų sutapimų rasta su vokiečių kalbos veiksmažodžių daryba. Tad kyla klausimas, ar galima būtų bent keliais atematiniais veiksmažodžiais, išlikusiais baltų kalbose, paaiškinti visą baltų veiksmažodžio sistemą. Geriausiai tam pasitarnauti galėtų du lietuvių kalbos veiksmažodžiai dėti ir duoti. Straipsnyje pateikiama keletas bendro pobūdžio baltų kalbų veiksmažodžio istorijos faktų. Teigiama, kad vystymuisi reikšmės turėjo funkcinis aoristo ir perfekto susiliejimas į preteritą, kuriame tai pačiai funkcijai žymėti susidaro pačios įvairiausios kamieno struktūros. Šiuo atžvilgiu lotynų kalba gali būti pavyzdiniu modeliu, kur nenuspėjamai vartojami pasikartojimo perfektas, tęstinis perfektas, s- aoristas ir -vi- perfektas. Daroma išvada, kad perfekto pasikartojimas išnyko, kadangi pasikartojimo skiemuo buvo nebereikalingas, nes egzistavo perfekto dedhē- ir dedō- bei aoristo dhē- ir dō-. Esamojo laiko pasikartojimas greičiausiai išnyko dar anksčiau. Esant tokioms prielaidoms, atsirado polinkis unifikuoti paradigmą, kuri, neskaitant kelių atematinių veiksmažodžių, paremta esamojo laiko kamienu ir iš jo daromais vediniais. Svarbu tai, kad preterito formos dedhē- ir dedō- paradigmų vystymosi pradžioje greičiausiai buvo pakeistos formomis dėti ir duoti. Todėl baltų preterito daryba gali būti siejama su lotynų dare – dedī, vokiečių veiksmažodžių VII klase ar slavų datъ – daтъ – dadętъ.Reikšminiai žodžiai: Apibendrinimas; Asmenavimas; Atematiniai veiksmažodžiai; Baltistika; Lietuvių kalbos istorinė morfologija; Lyginamoji istorinė kalbotyra; Paradigma; Perkėlimas; Veiksmažodis; Veiksmažodžių asmenavimas; Athematic verbs; Baltic and Lithuanian historical morphology; Comparative linguistics; Conjugation; Generalization; Paradigm; Transfer; Verb; Verb conjugation.